Susirinkome į atminimo vakarą, skirtą 1918 m. ir 1949 m. Signatarams atminti. Taip pat paminėjome ir 1948 metų gegužės 22-23 d. vykdytą tremtį „Vesna“ („Pavasaris“), pagerbėme negrįžusiųjų atminimą.Pranešimai:
BRONISLOVAS LIESIS – KAUKAS, ĖGLIS, NAKTIS (1922 04 16) (1949 m. Signataras, LLKS Tarybos prezidiumo narys ir visuomeninės dalies Tautinio skyriaus viršininkas). Pranešimą skaitė – Deimantas Ramanauskas, istorikas, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovas.
JURGIS ŠAULYS (1879 05 05) (1918 m. Signataras, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras). Pranešimą skaitė – Česlovas Tarvydas, J. Šaulio giminaitis, Priekulės Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus steigimo iniciatorius, Gargždų miesto garbės pilietis.
PETRAS BARTKUS - ŽADGAILA (1925 05 30) (1949 m. Signataras, Lietuvos laisvės armijos narys, LLKS Tarybos prezidiumo sekretorius). Pranešimą skaitė – Jūratė Tarasevičiūtė, istorikė, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovė.
1948 m. gegužės 22-23 dienomis vyko masiniai trėmimai, koduoti cinišku pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“). Iki gegužės 23 dienos 14 val. ešelonuose jau buvo sugrūsta 11 tūkst. šeimų, t. y. apie 40 tūkst. asmenų, iš kurių buvo apie 11 tūkst. vaikų. Operacijos metu iš Lietuvos ištremti partizanai, jų šeimų nariai, partizanų pagalbininkai. Pranešimą skaitė – Ramunė Driaučiūnaitė, Genocido aukų muziejaus, istorijos skyriaus vedėja.1948 m. gegužės 22-osios paryčiais, visoje Lietuvoje žmonės savo sodybose ėmė busti nuo įnirtingo beldimo į duris – Sovietų Sąjunga pradėjo vieną didžiausių trėmimo operacijų kodiniu pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“).
Tremta remiantis SSRS Ministrų Tarybos 1948 m. vasario 21 d. priimtu nutarimu, kuriame numatyta iš Lietuvos SSR teritorijos ištremti 12 tūkst. šeimų – 48 000 žmonių. 1948 m. gegužės 18 d. nutarimus, direktyvas ir pranešimus apie nusikalstamą akciją prieš savo tautą pasirašė aukščiausieji LSSR pareigūnai – Lietuvos SSR Ministrų tarybos pirmininkas M. Gedvilas ir Lietuvos KP (b) Centro Komiteto sekretorius A. Sniečkus.Iki gegužės 23-osios dienos popietės jau buvo suformuota 30 ešelonų, į kurių 1786 vagonus sugrūsti 38 783 žmonės. Nesurinkus visų sąrašuose įrašytų šeimų, į ešelonus buvo gabenami visi žmonės, kuriuos rasdavo apsuptose sodybose: vaikus be tėvų, tėvus be vaikų, šimtamečius senolius. Kai ešelonai pajudėjo į tremties vietas, juose jau buvo apie 40 000 žmonių.
11 tūkst. vaikų vietoje pavasario matė gyvulinius vagonus, badą ir baisią namų netektį.
Dėl alinančio fizinio darbo, tragiškų atsitikimų darbe, labai prasto maisto, bado, ligų ar epidemijų mirė virš 5 tūkst. 1948 m. tremtinių.
Renginio globėja – LR Seimo narė VINCĖ VAIDEVUTĖ MARGEVIČIENĖ
Organizatoriai – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, LPKTS Kauno filialas, TS-LKD Centro skyrius
