2016 m. gegužės 19 d., ketvirtadienis

Akimirkos iš 1918 m. ir 1949 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų, gimusių balandžio ir gegužės mėnesį, gimtadienių paminėjimo Vilniuje


Vakar, susirinkome jau į šeštąjį atminimo vakarą, skirtą 1918 m. ir 1949 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarams, gimusiems balandžio ir gegužės mėnesiais, paminėti. Šį kartą atminimo vakaras vyko Tuskulėnų rimties parko memorialo komplekse. Pradžioje, Tuskulėnų memorialo gidė ekskursijos metu supažindino su Tuskulėnų dvaro teritorija ir sovietmečiu čia vykdytais nusikaltimais. Vėliau klausėmės pranešimų apie signatarus – Bronislovą Liesį, Jurgį Šaulį ir Petrą Bartkų. Renginys vyko tremties „Vesna“ („Pavasaris“) išvakarėse, todėl prisiminėme ir išklausėme pranešimą apie 1948 m. gegužės 22-23 d. vykdytą slaptą tremties operaciją „Vesna“. 

Deimantas Ramanauskas, IX forto gidas, istorikas papasakojo apie partizaną Bronislovą Liesį – Kauką. Bronislovo šeima skaudžiai nukentėjo nuo sovietų – tėvą 1941 m. ištrėmė į lagerį, motiną ir dvi seseris ištrėmė 1944 m. Tad abu su broliu dvyniu Antanu įsitraukė į partizaninę kovą. 1944 m. grįžus sovietams, ėmėsi ginklo. Net ir žinodami, kad vien Jurbarko apylinkėse žuvo virš 1000 partizanų, jie įsiliejo į partizaninę kovą vedami stiprių tautiškų idėjų. 

1990 m. signataras Vytautas Plečkaitis yra knygos apie Jurgį Šaulį autorius. V. Plečkaitis paminėjo, kad tik apie 1/3 iš dvidešimties 1918 m. signatarų yra išleistos knygos. 

J. Šaulys, kaip pasakoja pranešėjas, rašė dienoraštį nuo dvidešimties metų iki pačios paskutinės dienos: 1948 m. spalio 18 d. rytą dar yra paliktas jo įrašas. 

J. Šaulys turėjo labai sunkią vaikystę. Mama anksti mirė. Manoma, kad pamotė jį išmokė rašymo. Mokėsi Palangos progimnazijoje, įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Tačiau po 2,5 metų mokslo už lietuviškos spaudos platinimą buvo pašalintas iš seminarijos, o kelias į Kauno kunigų seminariją taip pat buvo užblokuotas. J. Šaulys susipažino su J. Vaižgantu, pradėjo rašyti jo redaguojamiems laikraščiams „Tėvynės sargas“ ir „Žinyčia“. Pradėjo mokyti lietuvių kalbos. Duodavo patarimų kaip rašyti net ir Lazdynų Pelėdai. Padirbęs „Varpo“ redaktoriumi, išvyko mokytis į Berno universitetą. Ten studijavo filosofijos fakultete, apgynė finansų ir ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. Studijos truko net 9 metus. Universiteto įrašuose randama, kad J. Šaulys du kartus buvo stojančiųjų sąrašuose. Taigi, trumpai pasimokęs studijas metė, vėliau vėl įstojo ir jas pabaigė. Buvo vienas iš nedaugelio įgijusių daktaro laipsnį Vakarų universitete. 

Bestudijuodamas jis aktyviai dalyvavo lietuvių tautinės bendruomenės gyvenime tiek Šveicarijoje, tiek Lietuvoje. Dalyvavo Lietuvių demokratų partijos kūrime. Pirmoji Jurgio Šaulio žmona buvo lenkė Kazimiera Carinska. Su ja susilaukė dukros Birutės. Susirgus žmonai, ji išvyko gydytis į Lenkiją. J. Šaulys tuomet dirbo diplomatinėje tarnyboje Vokietijoje. Ten susipažino su 40-mete itale operos dainininke. J. Šauliui jau buvo 50 metų. Pradėjo skyrybų procesą su pirmąja žmona, kad galėtų antrą kartą vesti. Tačiau Lietuvos diplomatams nebuvo leidžiamam vesti užsienio šalies moterų. Tačiau J. Šaulys neklausydamas grasinimų atšaukti jį iš diplomatinės tarnybos Berlyne, 1943 m. vedė savo išrinktąją ir kartu gyveno Šveicarijoje iki pat mirties 1948 m. Apie dukrą Birutę prisiminimais dalinosi Česlovas Tarvydas, J. Šaulio giminaitis. Č. Tarvydas pasakojo, kad Birutė gimė 1921 m. Italijoje, J. Šauliui dirbant pasiuntiniu prie Šventojo Sosto. Vėliau šeima persikėlė į Vokietiją ir tik 1923 m. su visa šeima lankėsi Lietuvoje, kur Birutė buvo pakrikštyta. Birutė tik vieną kartą buvo Lietuvoje, tačiau buvo mokama lietuvių kalbos, puikiai rašė lietuviškai. 1994 m. po nepriklausomybės atgavimo Birutė lankėsi Lietuvoje, susitiko su giminėmis. Gyveno JAV, Pensilvanijoje. Testamente visus J. Šaulio archyvus, tuo pačiu ir dienoraščius, paliko Č. Tarvydui. Remiantis šiais dokumentais ir buvo parašyta knyga apie signatarą J. Šaulį. 

Aistė Petrauskienė, Vilniaus universiteto istorike, pasidalino savo nuoseklių istorinių, archeologinių, kartografinių tyrimų, apie Petro Bartkaus partizaninę veiklą, rezultatais. Verta paminėti, kad P. Bartkus buvo jauniausias iš 1918 m. ir 1949 m. signatarų. Į partizaninę veiklą jis įsitraukė būdamas 19 metų. Mirė būdamas 25-rių. Ir per tokį trumpą laiką jis nepaprastai daug padarė partizaninėje kovoje.




Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė