2016 m. balandžio 24 d., sekmadienis

Kauno kunigų seminarijos jubiliejus

Noriu pasidalinti akimirkomis iš savaitgalį vykusio džiaugsmu pripildžiusio sielą renginio – kunigų seminarijos Kaune 150 metų jubiliejaus. 

Manau, kad šis jubiliejinis renginys patenka tarp tų, kuriuos giliau suprasti reikia laiko ir turbūt ne tik todėl, kad patys tame palikome dalelę širdies. Juk tiek daug visko mąstėme, regėjome ir girdėjome. Dabar laikas bent trumpam stabtelėti, atsidūsėti ir padėkoti laikų bei amžinybės Viešpačiui.“ – rašo šios seminarijos klierikas ir tikrai jam pritariu.

Nuoširdūs sveikinimai kunigų seminarijos Kaune 150 metų jubiliejaus proga!

Pagaliau sulaukėme... turbūt taip šios seminarijos studentų tarpe, tyliai ar garsiai buvo reiškiamos mintys apie balandžio 22 d. vakarą, kada 18 val „pro memoria“ šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje prasidėjo renginiai šiam garbingam seminarijos jubiliejui paminėti. Kaip tikriausiai supratote, meldėmės už visus per šį gražų istorijos tarpsnį seminarijai vadovavusius kunigus, dėstytojus, studentus, tapusius ir netapusius kunigais, darbuotojus, rėmėjus, kurie jau iškeliavę į amžinąją Tėvynę. 

Šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas L. Virbalas, dek. mons. V. Grigaravičius, seminarijos rektorius mons. A. Žukauskas, prefektas K. Genys, kun. D. Vasiliauskas, kun. A. Kazlauskas, drauge meldėsi klierikai ir kiti tikintieji iš Kauno bei aplinkinių parapijų, atsiliepę į šį kvietimą, o šv. Mišioms vadovavo jo ekscelencija arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius. 

Pamoksle arkivyskupas emeritas, pats lageryje nešęs sunkią sovietų persekiojimų naštą, priminė koks svarbus tvirtumas, semiamas iš maldos, nešant Gerąją Naujieną. Buvome drąsinami neišsigąsti aplinkinių abejingumo, nesupratimo ir būti pasiruošę už Tiesą aukoti net sąvąją gyvybę, ką padarė ir pats Jėzus. Buvo paminėti itin svarbūs mūsų tautai ir Bažnyčiai šviesuliai baigę šią seminariją: kard. V. Sladkevičius, kun. A. Lipniūnas, kun. S. Yla ir kt. 

Po šv. Mišių, nepabūgę niūraus nepavasariško oro, procesijos būdu ėjome pagerbti arkikatedros koplyčioje palaidoto minėto amžinos atminties kard. V. Sladkevičiaus, taip pat arkikatedros kriptoje palaidotų žemaičių vyskupo M. Valančiaus, arkivysk. J. Skvirecko, kitų iškilių ten besiilsinčių dvasininkų. Taip pat maldas už mirusius giedojome prie šventovės sienoje palaidoto buvusio seminarijos rektoriaus, didžiojo tautos poeto Maironio kapo, o galiausiai meldėmės prie rašytojo kan. J. T. Vaižganto palaikų, palaidotų netoliese esančios Vytauto bažnyčios sienoje. 

Taigi taip pagerbėme tas visiems girdėtas asmenybes, taip pat ir tas, kurie tyliai ir kukliai prisidėjo prie to, kad ši didinga mūsų seminarijos istorija būtų parašyta. Viešpatie, atlygink amžinomis gėrybėmis jiems visiems, kad amžinai džiaugtųsi tuo, „ką paruošė Dievas tiems, kurie jį myli...“ (1 Kor 2, 9). 

Ir atėjo, atidundėjo „didysis šeštadienis“, kaip juokaudami vadinome tą su jauduliu širdy lauktąją pagrindinę seminarijos jubiliejaus šventę, kuri prasidėjo 23 d. 15 val. Nešini seminarijos vėliava, kuri šv. Mišių metu buvo įnešta ir pašventinta, pajudėjo iškilminga procesija iš Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčios į šalia esančią, pirmąją seminarijos, dabartinę brolių pranciškonų - šv. Jurgio bažnyčią. Šv. Mišiose dalyvavo apaštalinis nuncijus P. L. Quintana, didžioji dalis Lietuvos vyskupų, apie 60 kunigų iš visų Lietuvos vyskupijų. Beveik visi jie baigę tarpdiecezinę Kauno kunigų seminariją. Taip pat atvyko garbūs kitų krikščioniškų konfesijų atstovai: Lietuvos stačiatikių vadovas arkivyskupas Inokentijus, Liuteronų vyskupo M. Sabučio atstovas. Sulaukėme ir seimo pirmininkės L. Graužinienės, Kauno miesto mero V. Matijošaičio, Kauno rajono mero Valerijaus Makūno bei kitų garbių valdžios atstovų. Buvo džiugu sulaukti brolių klierikų iš Vilniaus ir Telšių kunigų seminarijų, kurie pagelbėjo liturginėje tarnystėje ir vienydamiesi Viešpaties šlovinime. Sugužėjo nemažas būrys tikinčiųjų ir visa šventovė prisipildė džiugios maldos dvasios. Širdis kelti prie Dievo savo puikiais balsais kvietė Vytauto Didžiojo universiteto katalikų teologijos fakulteto choras „Veritas“, vadovaujamas Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės, taip pat Kauno ir Vilniaus seminarijų klierikai. Noriai pagelbėjo vargonaudama T. Palubinskaitė, solistė R. Šučienė, trimitininkas D. Radomskis, trombonininkas V. Norkus. Nuoširdaus dėkingumo nusipelno ir Jono Pauliaus II piligrimų centro savanoriai, kurie darė daug ne tokio pastebimo, bet labai reikalingo darbo, kad šis renginys vyktų sklandžiai ir mūsų mieli svečiai jaustųsi tikrai laukiami. 

Taigi šv. Mišiom vadovavęs Kauno arkivyskupas L. Virbalas įžangos kalboje akcentavo, kad meldėmės už visus dėsčiusius, studijavusius ir kitaip prisidėjusius prie šios seminarijos gyvavimo nuo pat persikėlimo iš Varnių į Kauną iki pat šios dienos. Kartu buvo išreikšta viltis, kad tai taps paskatinimu naujiems pašaukimams subręsti. Pamokslo metu ganytojas ypatingą dėmesį skyrė šių laikų iššūkiams ir savybėms, kuriomis turi pasižymėti šio laikmečio seminaristai - nuo uolaus vidinio gyvenimo iki begalinės drąsos eiti ten, kur Gerasis ganytojas veda, kad su didžiuliu užsidegimu galėtų skelbti Kristų šių laikų daugialypėje visuomenėje. Šv. Mišių metu atnašaudami aukas Dievui džiaugėmės Telšių bei Vilniaus seminarijų, diakonystei besiruošiančių vyrų ir ypatingai Pravieniškių pataisos namuose kalinčių vyrų dovanomis. Tai tapo nepamirštamu brolybės bei vienybės ženklu pagal paties Kristaus norą, kad visi būtų viena (Jn 17, 21). Šv. Mišių pabaigoje sveikinimo žodį tarė apaštalinis nuncijus P. L. Quintana, perdavęs popiežiaus Pranciškaus apaštalinį palaiminimą bei pasveikinimą. Taip pat šia proga pasveikino ir minėtieji broliai - stačiatikių vadovas Inokentijus bei evangelikų liuteronų atstovas, kun. Ričardas Dokšas. 

Po jubiliejinių šv. Mišių visi buvo kviečiami į šios seminarijos klierikų ir universiteto dėstytojo mons. A. Jagelavičiaus paruoštą programėlę. Renginį vedė visada mums nuoširdžiai pagelbstintis ir globojantis kun D. Vasiliauskas. Gaudžiant trimitams įnešama Kauno kunigų seminarijos vėliava ir seminarijos rektoriui mons. A. Žukauskui pasidžiaugus šia proga bei padėkojus ir pasveikinus visus susirinkusius, prasidėjo minėtoji programa. Buvo stengtasi žaismingai bei nuotaikingai, su giesmių bei liaudies dainų intarpais pažvelgti į seminarijos istoriją kitaip. Nors kaip supratome, istorijos vingiuose būta itin skaudžių momentų susijusių su seminarija Kaune, nuoširdžiai tikimės, kad renginio kulminacijoje visgi vyravo džiugi bei viltinga nuotaika. Renginio meninę programą nuspalvino šv. Cecilijos ansamblis iš Šiaulių (vad. R. Kalakauskienė) bei Kauno J. Naujalio muz. gimnazijos styginių kvartetas „Mozaika“ (mok. I. Klusaitė). Jiems už tai taip pat nuoširdžiai dėkojame. 

Meninei daliai pasibaigus sulaukėme gausybės sveikinimų. Visų pirma sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Prezidento Valdo Adamkaus ir Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimus perdavė ponas Antanas Vinkus, seminariją sveikino Kauno miesto meras V. Matijošaitis, Kauno rajono meras V. Makūnas ir kt. Akademinės bendruomenės vardu seminariją sveikino Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. J. Augutis. Telšių, Vilniaus ir Rygos seminarijų vardu buvome pasveikinti Vilniaus seminarijos rektoriaus H. F Fišerio žodžiais. Visa tai vainikavo mūsų padėka šia proga išleistos monografijos „Katalikų kunigų seminarija Kaune: 150-ies metų istorijos bruožai“ autoriui dr. doc. A. Grickevičiui. Tikime, kad ši knyga pasitarnaus kaip didingų istorijos slėpinių prasmės skleidėja, raginanti neužmiršti nei mūsų tėvynės, nei tų, kurie kėlė jos dvasią. 

Sveikinimams pasibaigus laukė paskutinioji dalis - agapė vyskupijos kurijoje, kur galėjome pasistiprinti bei pasidalinti įspūdžiais, kas pavyko ir kas žmogiškai nebuvo tobula. Brangi akimirka prieš bendrą vakarienę - ilgamečio šios seminarijos dėstytojo, studijų dekano prel. J. S. Vaičiūno, paties būtent šiam jubiliejui parašytų eilių deklamavimas. 

Manau, kad šis jubiliejinis renginys patenka tarp tų, kuriuos giliau suprasti reikia laiko ir turbūt ne tik todėl, kad patys tame palikome dalelę širdies. Juk tiek daug visko mąstėme, regėjome ir girdėjome. Dabar laikas bent trumpam stabtelėti, atsidūsėti ir padėkoti laikų bei amžinybės Viešpačiui. Tik per Tavo ir Tavųjų ištikimų tarnų vedimą ši seminarija vis dar gyvuoja, nepaisant to, kad visos svarbiausios šalies ugdymo įstaigos bent trumpam buvo uždarytos. Leisk Jėzau padėkoti už galimybę mums kasdien rašyti tolimesnę Kauno kunigų seminarijos istoriją. Tačiau kaip, ar tik gražiais žodžiais? Ne. Savuoju gyvenimu...kad galėtume sudegti, sudegti amžinybei...savo ir artimo...sudegti kaip ta žvakė ant altoriaus TAU IR TAVO BAŽNYČIAI. 

III kurso klierikas Stasys Blinstrubis

Šaltinis: www.kks.lcn.lt


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė