Šią dieną, kovo 25 d., prieš 67 metus buvo pradėta vykdyti tris dienas trukusi Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacija, kodiniu pavadinimu „Priboj“.
Noriu pasidalinti vakar Seimo plenarinio posėdžio metu pasakyta kalba apie Lietuvą, Latviją ir Estiją ištikusią šią skaudžią netektį.
1949 m. kovo 24 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelio stotyse rikiuojami gyvuliniai vagonai, pagal Sovietų sąjungos komunistų partijos Ministrų Tarybos nutarimą ir pritariant Lietuvos, Latvijos ir Estijos komunistų partijų centro komitetams, kovo 25-28 d. vyko masinės gyventojų deportacijos – slaptu kodiniu pavadinimu „Priboj“ (Bangų mūša).
Iš Latvijos ištremta 13000 šeimų – 39 tūkst. žmonių.
Iš Estijos ištremta 7500 šeimų – 22500 žmonių.
Lietuvoje okupantai suformavo 24 ešelonus iš 1474 vagonų ir per dvi paras ištrėmė 8500 šeimų – 25500 žmonių, iš jų 11541 moterį ir 8357 vaikus iki 15 metų.
Taip, 8357 vaikų Lietuva neteko per 2 paras.
Pasakykit, už kokias nuodėmes didžioji dalis tų vaikų negyvens, prieš Šv. Velykas pagalvokit, ką turėjo jausti vaikai, kai mirusius vaikus ir suaugusius KGB talkininkai paprasčiausiai išmesdavo iš važiuojančio traukinio.
Mes esame įsitikinę, jų sielas Viešpats laiko tvirtai apkabinęs.
Tremiama buvo visam laikui, iki gyvos galvos. Bėgliams, Sovietų sąjungos komunistų partijos Centro komiteto įsaku, už pabėgimą iš tremties nurodyta taikyti 20 metų katorgos.
Nors kiekvienai šeimai susiruošti oficialiai buvo skiriama viena valanda – taip taip, viena valanda, tačiau uolūs partiniai vykdytojai trumpino laiką nuo 45 min. iki 15 min.
Aukščiausia okupantų partinė vadovybė labai palankiai vertino trėmimo operacijos rezultatus ir daugelį vykdytojų apdovanojo valstybiniais apdovanojimais.
Kas tie uolūs partiniai aktyvistai, gavę apdovanojimus už moterų, vaikų ir senelių trėmimą bei turto grobimą, deja, dokumentai dingę.
Dauguma tremtinių buvo apgyvendinti Irkutsko – Krasnojarsko vietovėse, miško kirtavietėse, anglies ir druskų kasyklose. 12-14 metų vaikai be šiltų rūbų, alkani, sirgdami, mušami, niekinami dirbo kartu su suaugusiais.
Galima viską pamiršti, nutylėti, apsimesti, kad nieko nebuvo - vaikų netrėmė, vaikai nedirbo. Bet svarbiausia – TIESA.
Ką tik praūžusioje knygų mugėje buvo pristatyta nauja knyga „Tremties vaikai“, jau antras tomas – likusių gyvų vaikų liudijimai. Aš didžiuojuosi ir labai gerbiu tuos žmones, jie aprašo savo sunkius išgyvenimus ir šventai laikosi politinio kalinio Vytauto Cinausko priesako:
„Tik nepalik šioj žemėj keršto“.
Ačiū.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
