Atmindami savo krašto partizanus ir šviesuolius, paaukojusius gyvybes už Lietuvos laisvę

Jau ketvirtus metus susiburiame gražiai tradicijai Vėlinių išvakarėse uždegti žvakutes Lietuvos partizanams ir laisvės gynėjams. 

2013 metais prasidėjusi akcija per kelerius metus suvienijo kelias kartas ir išplito po visą Lietuvą, todėl kasmet pasitinkame Vėlines vis gausesniu būriu atmindami savo krašto partizanus ir šviesuolius, paaukojusius gyvybes už Lietuvos laisvę. 

Pernai gražiu būriu uždegėme atminimo žvakutes ir Kauno partizanams. Šiais metais vėl kvietėme keliauti drauge bei tęsti šią gražią tradiciją. 

Senosiose Karmelitų kapinėse (Ramybės parke) prie Žuvusių kovotojų už Lietuvos laisvę Motinoms paminklo uždegėme žvakutes ir sugiedojome Lietuvos Respublikos himną „Tautiška giesmė“.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotoja

Kas pasirūpins vaikų sveikata?

Minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, verta pakalbėti apie vaikų maitinimą ugdymo ir sveikatos įstaigose. 

Labai norėtųsi, kad vaikai maitintųsi sveikais produktais, mokyklose negalėtų pirkti didžiuliais kiekiais saldintų gėrimų, šokoladų ar kitų kenksmingų „skanumynų“. Tėvai, linkėdami savo vaikams gero, pasirūpins sveikais pusryčiais ir vakariene. O pietus daugelis vaikų valgo mokyklose ir pietų kokybe privalo pasirūpinti valstybinės institucijos. 

„Šiandien minime Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Minėsime ir gražiai kalbėsime, kaip mylime vaikus – valstybės ateitį. Ar tikrai mylime, ar rūpinamės, kad užaugtų sveiki? 

Skelbiant 2014 metus vaikų sveikatos metais buvo deklaruojama: „Atsižvelgiant į Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje įtvirtintą siekį ypač daug dėmesio skirti vaikų sveikatai, siekiant pagerinti vaikų sveikatos rodiklius, skatinti su sveikata susijusių naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi, siūloma 2014 metus paskelbti vaikų sveikatos metais“. 

Metus paskelbėme, gražiai surašėme popierėlius, o rezultatai nematomi. 

Susirūpinimas vaikų sveikata skamba gražiai, tačiau ugdymo įstaigose, kuriose turėtų būti formuojami sveikatai naudingi įpročiai ir vertybės, vaikai yra maitinami nekokybišku maistu. 

Prastas maistas tiekiamas ir ligoninėse, socialinės globos namuose, rūpybos įstaigose. Naujausias visuomenės pasipiktinimas dėl prasto maitinimo buvo išreikštas Telšių ligoninėje Vaikų skyriuje gulėjusios mamos, kuri feisbuke dalinosi pusryčių lėkštės nuotrauka – dvi batono riekės, kubelis sviesto ir pamėlęs virtos dešros griežinėlis. 

2015 m. gegužės pradžioje kartu su Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu lankėmės Žemės ūkio ministerijoje. Susitikimo su ministre ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi metu aptarėme savivaldybėse kylančias vaikų maitinimo problemas. 

Konstatuota, kad kai kuriose savivaldybėse yra neužtikrinama pakankama vaikų, ypač gaunančių maistą nemokamai, maitinimo paslaugų kokybė. Fiksuojami atvejai, kai vaikams tiekiamas nesaugus, pagamintas iš pasenusių žaliavų, kurių tinkamumo vartoti terminas seniai pasibaigęs, netinkamos sudėties ir kaloringumo, o kartais – tiesiog atšalęs ir neskanus maistas. 

Kasmet apie 6 proc. patikrinimų metu nustatomi atvejai, kai vaikams buvo siūlomi neleistini maisto produktai arba maisto produktai, kurių sudėtyje buvo vaikams draudžiamų maisto priedų. Pusės patikrinimų vaikų maitinimą organizuojančiose įmonėse metu yra fiksuojami įvairūs neatitikimai ar grubūs pažeidimai. 

Organizuojant maitinimo paslaugų viešuosius pirkimus, neišnaudojamos įstatymo numatytos galimybės, ne visada laikomasi įstatymų. Valstybės kontrolė konstatavo, kad 60 savivaldybių vaikų nemokamo maitinimo funkcijų vykdymui 2014 m. panaudojo virš 64 mln. Lt valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos lėšų. Bet neskiriamas dėmesys vaikų maitinimo kokybei, lėšos ir ugdymo įstaigų turtas naudojamas neracionaliai. 

Be to, viešųjų pirkimų konkursus laimi įmonės, ne kartą baustos už maisto saugos ir kokybės reikalavimų nesilaikymą. J. Milius pažymėjo, kad šiuo metu įstatymai nesudaro teisinių sąlygų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams uždrausti konkursuose dalyvauti ir maitinimo paslaugas teikti įmonėms, priskirtoms padidintos rizikos įmonių grupei, kurios ne kartą buvo baustos už nesaugaus ar nekokybiško maisto paslaugų teikimą. Šios problemos turi būti sprendžiamos nedelsiant ir būtina imtis priemonių, kurios užtikrintų vaikams kokybišką maitinimą. 

2015 m. gegužės 20 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete pavyko pasiekti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudarytų tarpinstitucinę darbo grupę, kuri parengtų kompleksinius siūlymus dėl maitinimo paslaugų ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklose, vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros ir socialinės globos ir rūpybos įstaigose kokybės užtikrinimo ir šių paslaugų teikimo priežiūros tobulinimo. Darbo grupei vadovauti paskirta Sveikatos apsaugos ministerija. 

Beveik metus laiko dirbusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė nutraukė darbą ir pareiškė, kad parengtas veiksmų planas jau sprendžia su maitinimu susijusias problemas ir toks teisės aktas būtų perteklinis ir netikslingas. Vėliau persigalvojo ir tarpinstitucinio pasitarimo metu nusprendė, kad visgi tikslinga parengti vieningą teisės aktą. 

Tenka tik stebėtis sveikatos apsaugos ministro nenuoseklumu. 2016 balandžio 18 d. – viskas gerai, nieko rengti nereikia. Apie vaikų sveikatą ir mitybą nei žodžio. 2016 m. gegužės 4 d. nauja ministro nuomonė: iki liepos 1 d. parengs teisės akto, patvirtinančio Vaikų maitinimo paslaugų ugdymo ir socialinės globos ir rūpybos įstaigose gerinimo veiksmų planą, projektą. 

Apsisprendė. Sveikinu. Švęskime. 

O kaip vaikų sveikata? 

Veiksmų plane yra numatomos spręstinos problemos: apie sveiką mitybą ir sveiką gyvenseną numatoma dėstyti atskira programa bendrojo ugdymo mokyklose, mokyti visuomenės sveikatos biurų specialistus, mokyti ugdymo ir socialinės globos įstaigų darbuotojus, parengti vegetariško maitinimo rekomendacijas, parengti pritaikyto maitinimo rekomendacijas, patobulinti internete skelbiamą nacionalinę maisto sudėties duomenų bazę, parengti rekomenduojamą valgiaraštį, rekomenduoti savivaldybėms neišduoti leidimų laikiniems statiniams, kaip kioskai, kebabinės, esantiems arčiau nei 500 m atstumu nuo bendrojo ugdymo įstaigų, parengti pavyzdines maisto produktų specifikacijas viešųjų pirkimų konkursams. 

Išlieka pavojus, kad gali būti apsiribota tik mokymų organizavimu ir kioskų statymų draudimu arti mokyklų, o pagrindas visgi turėtų būti maisto kokybė, o apie tai nei žodžio. Siekiamybė turėtų būti – ekologiškas ir sveikas maistas visiems vaikams. Tuomet turėsime pagrindą teigti, kad prioritetas – vaikų sveikata ir gerovė. 

Belieka laukti liepos 1 dienos ir bus aišku, kiek vaikų sveikata rūpi šiai Vyriausybei.“

Vincė Vaidevutė Margevičienė, 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotoja

Sveikinimas

Šiandien mūsų mylima partizanė, ryšininkė Anelė Ruseckienė, slapyvardžiu Palmė švėntė savo vardadienį. 

Neišenkančios energijos, stiprios sveikatos, artimųjų meilės ir Dievo palaimos, brangi Anele! 

Vincė Vaidevutė Margevičienė, 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotoja

AČIŪ už išreikštą pasitikėjimą

Šiandien Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (toliau - LPKTS) bendruomenė išreiškė man palaikymą ir išrinko LPKTS Tarybos pirmininke. 

Esu Jums labai dėkinga už pasitikėjimą, mieli Bendražygiai, likimo broliai ir sesės. 

Su Jūsų pagalba sieksiu įgyvendinti mūsų bendruomenės keliamus tikslus, aktyviai vykdysiu Tarybos Pirmininko pareigas, stiprinsiu LPKTS komitetų veiklą, stiprinsiu bendradarbiavimą su jaunimo organizacijomis, Lietuvos universitetais, Europos parlamento nariais, mums palankiomis žiniasklaidos priemonėmis, kitomis organizacijomis. Tęsiu renginių ciklą, supažindinantį su istorinių asmenybių, nulėmusių Lietuvos likimą, biografijomis. Vykdysiu kitus, mano Tarybos pirmininko rinkiminėje programoje, įvardintus siekius. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė, 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotoja 

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos pirmininkė

Kodėl nenorime ieškoti daugiau nei 2000 dingusių vaikų?

Šiandien minime Tarptautinę dingusių vaikų dieną. Ir kaip bebūtų gėda prisipažinti, Lietuva dingusių vaikų turi labai daug. Bet kažkaip labai mokama paslėpti tuos skaičius ir padaryti juos nereikšmingus. 

Aiškinama, kad dingęs vaikas yra toks, dėl kurio yra paskelbta paieška. Nerandama, nes išvyko į užsienį ir nedeklaravo išvykimo. O kodėl neskelbiama paieška? Kodėl nedeklaravo išvykimo? 

Tuometiniam generaliniam policijos komisarui Sauliui Skverneliui siūliau inicijuoti pakeitimus, kad policija pati turėtų teisę paskelbti asmens paiešką, o ne laukti tėvų ar globėjų pareiškimo. Tačiau gavau atsakymą, kad pačios seniūnijos turi susiieškoti savo vaikus ir tai – ne policijos darbas.

Kasmet susirenku duomenis apie mokyklos nelankančius ir nesimokančius vaikus. Mokyklos nelankantis mokinys – tai toks vaikas, kuris yra įregistruotas Mokinių registre, tačiau per mėnesį be pateisinamos priežasties praleidęs daugiau kaip pusę pamokų. Tokių vaikų iki 18 metų šiais mokslo metais Lietuvoje yra 103.

Nesimokantis vaikas apibrėžiamas kaip Lietuvos Respublikos gyventojų registre įregistruotas vaikas iki 18 metų, bet nėra ir nė karto nebuvo registruotas nė vienoje šalies mokykloje (t.y. nėra įregistruotas Mokinių registre), bet yra užfiksuotas vaiko gimimas.

Nesimokantys vaikai yra grupuojami pagal nesimokymo priežastis: išvykę į užsienį, neįgalūs, pakeitę gyvenamąją vietą pakeitimas, neleidžia tėvai, kitos priežastys ir NERASTI.

2012-2013 m. buvo nerasti 1703 vaikai iki 16 metų, 2013-2014 m. neradome 1879 vaikų iki 16 metų, 2014-2015 m. – 1172 vaikų iki 16 metų. 2015-2016 mokslo metais nerastų vaikų iki 16 metų yra 2358. Per šiuos mokslo metus dingo 1186 vaikai!

Nesimokančių vaikų iki 16 metų šiemet turime daugiau nei 16 tūkst., 12 tūkst. pažymėta informacinėse sistemose – yra išvykę į užsienį.

Ką galime galvoti? Vis dažniau pasirodo pranešimų apie vaikus, vežamus vogti į užsienį. 2013 m. pasirodė pranešimai apie Norvegijoje sulaikytus vagiliaujančius nepilnamečius vaikus iš Tauragės. Apie lietuvių vagystes Tauragės teisėsaugininkai sužinojo tik tada, kai į juos kreipėsi norvegų teisėsaugininkai.

„Vienas buvo išvežtas tris kartus, kitas – keturis. Pinigų nėra, darbo nėra. Čia kas antrame kaime po kelis rastum, kurie važiavo vogti į užsienį. Mergaitės tam dar labiau tinka, nes jas ne taip greit įtaria“, – rašė tuomet Lietuvos spauda.

Visi nukentėjusieji – neturtingi 15-17 metų vaikai, kilę iš alkoholikų šeimų. Išvežti vaikai buvo verčiami vogti kiekvieną dieną. Jiems buvo grasinama, kad jei atsisakys vogti, bus įmesti į šulinį, neparveš į Lietuvą. Paaugliai visiškai priklausė nuo juos išvežusių asmenų – nakvojo palapinėse arba automobilyje, visiškai neturėjo pinigų net maistui ir nežinojo, kur kreiptis pagalbos.

Šiais metais jau pranešama apie Ariogaloje gyvenančių vaikų išnaudojimą. Tačiau situacija jau pasikeitusi: vaikai vežami daryti sunkesnių nusikaltimų į Austriją, Šveicariją, Belgiją. Anksčiau buvo vežami nebaudžiamo amžiaus vaikai – jaunesni nei 14 metų, o dabar taikomasi į šešiolikmečius ir septyniolikmečius. Šie vaikai vykdo ginkluotus plėšimus, dažniausiai juvelyrinėse parduotuvėse. 

Teisėsaugos atstovai Tauragės atveju bandė sumenkinti problemos svarbą: „Ką jūs čia tą patį faktą vis kartojate? Norvegijos vagysčių istorija nutiko ne dabar. Tauragės regionas nėra niekuo išsiskiriantis šiuo požiūriu“, – rašė tuometinė spauda. Kai Generalinės prokuratūros paklausiau, kokios buvo taikomos apsaugos priemonės nepilnamečiams, sutikusiems liudyti, gavau atsakymą apie prevencines programas vykdomas kaimo vietovėse, socialinės rizikos šeimose, vaikų globos namuose ir pasakojimus, kokiuose mokymuose dalyvavo prokuratūros atstovai.

Trejus metus policija stebėjo, kaip į užsienį daryti nusikaltimų vežami Ariogalos vaikai, tačiau ikiteisminių tyrimų dėl to nepradėdavo arba vos pradėjusi turėdavo nutraukti.

Nesenai teko viešėti Suomijoje ir bendrauti su čia reziduojančiu Lietuvos ambasadoriumi. Mane sukrėtė jo išsakyti teiginiai apie lietuvių padaromas nusikalstamas veikas šioje šalyje: 1000 nusikaltimų per metus įvykdo Suomijos gyventojai, o 900 – Lietuvos piliečiai, iš jų pusę – nepilnamečiai. Ir šie faktai yra žinomi mūsų teisėsaugai.

Dar noriu pacituoti vieną pasiaiškinimą, kodėl negalime rasti 2358 vaikų. Iš Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. balandžio 15 d. gavau atsakymą: „Manome, jog savivaldybių administracijos nenustato dalies vaikų nesimokymo pagal privalomojo švietimo programas priežasčių, nes neranda vaikų pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą ir nenustato jų faktinės gyvenamosios vietos“.

Sužibo viltis išsiaiškinti, kur gyvena tie dingę vaikai, nes įsigaliojus gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymui iki šių metų liepos 1 d. turėjo nebelikti gyventojų deklaravusių savo gyvenamąją vietą prie savivaldybės ir privalėjo nurodyti tik tikrąją, faktinę gyvenamą vietą.

Ir vėl atsitrenkėm į sieną, kuomet Kristina Miškinienė, Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, pateikė siūlymą įstatymo įsigaliojimą atidėti iki 2017 m. liepos 1 d. Seimas pritarė.

Kaip visiems patogu, vėl niekas neaišku ir yra kuo pasiteisinti.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotoja

Akimirkos iš 1918 m. ir 1949 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų, gimusių balandžio ir gegužės mėnesį, gimtadienių paminėjimo Kaune

Susirinkome į atminimo vakarą, skirtą 1918 m. ir 1949 m. Signatarams atminti. Taip pat paminėjome ir 1948 metų gegužės 22-23 d. vykdytą tremtį „Vesna“ („Pavasaris“), pagerbėme negrįžusiųjų atminimą.

Pranešimai:
BRONISLOVAS LIESIS – KAUKAS, ĖGLIS, NAKTIS (1922 04 16) (1949 m. Signataras, LLKS Tarybos prezidiumo narys ir visuomeninės dalies Tautinio skyriaus viršininkas). Pranešimą skaitė – Deimantas Ramanauskas, istorikas, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovas.

JURGIS ŠAULYS (1879 05 05) (1918 m. Signataras, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras). Pranešimą skaitė – Česlovas Tarvydas, J. Šaulio giminaitis, Priekulės Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus steigimo iniciatorius, Gargždų miesto garbės pilietis.

PETRAS BARTKUS - ŽADGAILA (1925 05 30) (1949 m. Signataras, Lietuvos laisvės armijos narys, LLKS Tarybos prezidiumo sekretorius). Pranešimą skaitė – Jūratė Tarasevičiūtė, istorikė, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovė.

1948 m. gegužės 22-23 dienomis vyko masiniai trėmimai, koduoti cinišku pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“). Iki gegužės 23 dienos 14 val. ešelonuose jau buvo sugrūsta 11 tūkst. šeimų, t. y. apie 40 tūkst. asmenų, iš kurių buvo apie 11 tūkst. vaikų. Operacijos metu iš Lietuvos ištremti partizanai, jų šeimų nariai, partizanų pagalbininkai. Pranešimą skaitė – Ramunė Driaučiūnaitė, Genocido aukų muziejaus, istorijos skyriaus vedėja.

1948 m. gegužės 22-osios paryčiais, visoje Lietuvoje žmonės savo sodybose ėmė busti nuo įnirtingo beldimo į duris – Sovietų Sąjunga pradėjo vieną didžiausių trėmimo operacijų kodiniu pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“).

Tremta remiantis SSRS Ministrų Tarybos 1948 m. vasario 21 d. priimtu nutarimu, kuriame numatyta iš Lietuvos SSR teritorijos ištremti 12 tūkst. šeimų – 48 000 žmonių. 1948 m. gegužės 18 d. nutarimus, direktyvas ir pranešimus apie nusikalstamą akciją prieš savo tautą pasirašė aukščiausieji LSSR pareigūnai – Lietuvos SSR Ministrų tarybos pirmininkas M. Gedvilas ir Lietuvos KP (b) Centro Komiteto sekretorius A. Sniečkus.

Iki gegužės 23-osios dienos popietės jau buvo suformuota 30 ešelonų, į kurių 1786 vagonus sugrūsti 38 783 žmonės. Nesurinkus visų sąrašuose įrašytų šeimų, į ešelonus buvo gabenami visi žmonės, kuriuos rasdavo apsuptose sodybose: vaikus be tėvų, tėvus be vaikų, šimtamečius senolius. Kai ešelonai pajudėjo į tremties vietas, juose jau buvo apie 40 000 žmonių.

11 tūkst. vaikų vietoje pavasario matė gyvulinius vagonus, badą ir baisią namų netektį.

Dėl alinančio fizinio darbo, tragiškų atsitikimų darbe, labai prasto maisto, bado, ligų ar epidemijų mirė virš 5 tūkst. 1948 m. tremtinių.

Renginio globėja – LR Seimo narė VINCĖ VAIDEVUTĖ MARGEVIČIENĖ

Organizatoriai – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, LPKTS Kauno filialas, TS-LKD Centro skyrius

Dalinuosi savo kalba, pasakyta XXI TS-LKD Suvažiavime

Sveiki mieli Bendražygiai, 

Viena tremtinė man pasakė: „Jei neatsimeni, tai reiškia ir nebuvo“. 

Nuoširdžiai klausėmės, kaip jauna Ukrainos atstovė daugiamilijoninei Eurovizijos auditorijai DAINA priminė apie tai, kaip 1944 m. 240 tūkst. Krymo totorių buvo išvaryti iš gimtinės. Tie, kas norėjo, kad būtų pamiršta – supyko, reikalavo atšaukti balsavimo rezultatus. Pasirodo, daina ir atmintis – daug gali. 

Prisiminkim. 

1948 m. gegužės 22-osios paryčiais, visoje Lietuvoje žmonės savo sodybose ėmė busti nuo įnirtingo beldimo į duris – Sovietų Sąjunga pradėjo vieną didžiausių trėmimo operacijų kodiniu pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“). 

Buvo suformuota 30 ešelonų, į kuriuos sugrūsta 40 tūkst. žmonių. 11 tūkst. vaikų iki 16 metų vietoje žydinčių obelų ir saulės nutviekstų laukų, geltonuojančių pienėmis, matė gyvulinius vagonus, badą ir baisią artimųjų ir namų netektį. 

Komunistų partijos talkininkai įsivaizdavo, kad išvalė Lietuvą nuo darbščių lietuvių ir bus ramu, klestės, nes galės ramiai vogti, plėšti sodybas, perrašinėti Lietuvos istoriją. 

Iki šiol Lietuva neturi duomenų apie 1948 m. dviejų traukinių susidūrimą prie Ufos. Rusijos archyvai Lietuvai yra neprieinami. 

Tačiau pati apvaizda 1949 m. vasario 16 d. per apmirusią, sušalusią Lietuvą KGB panosėje surinko Lietuvos partizanų apygardų vadus į Radviliškį, kur jie pasirašė ir visam pasauliui išplatino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaraciją. 

Keturi iš šio aštuoneto buvo mokytojai, rašė eilėraščius ir dainas. Jiems vadovavęs ketvirtasis mūsų valstybės Prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas, Maskvoje prieš sušaudant, Butyrkų kalėjime teismo posėdžio metu sakė: „Istorija moko, kad kraujas niekada nebūna pralietas veltui. Turiu viltį, jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto metų Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus. (…) Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Aš vis tiek laikau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatus“. 

Sovietų atsakas į LLKS Tarybos deklaraciją buvo baisus – 1949 m. kovo 25-28 d. įvykdyta tremties operacija „Priboj“ („Bangų mūša“). Vien tik 9 tūkst vaikų iki 16 metų buvo ištremta iš gimtų namų amžiams. 

Ir džiaugsmo pliūpsnis komunistinėje spaudoje: „Lietuva išvalyta nuo buržuazinių nacionalistų.“ Centro komiteto įsaku apdovanoti partiniai aktyvistai ir KGB talkininkai. 

Pranašiški buvo Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto žodžiai – Lietuva po 50 metų atgavo nepriklausomybę. 

Norvegijos parlamento narys Ingvald Godol tuo metu lankydamasis Lietuvoje rašė: „Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, Sovietų Sąjunga iširo. Kartu su ja sunyko pats kruviniausias, kokį kada pasaulis matė, šios valstybės režimas. Pasaulis nustebęs stebėjo dramą: kartais susierzindamas, kartais su arogantišku smalsumu ir tam tikra simpatija. Neįtikėtinai daug pasaulio „išmintingųjų ir atsakingųjų“ tvirtino, kad Sovietų Sąjungos demontavimas yra katastrofa. Tačiau Vilniuje Lietuvos Parlamentas turėjo ypatingą kovos už laisvę lyderį – Vytautą Landsbergį, kuris nesileido nei sugundomas, nei paveikiamas spaudimo. Tai vienas drąsiausių ir labiausiai užsispyrusių lyderių pasaulio istorijoje. (…) 

Susitikęs su šiandienos laisvais Baltijos šalių piliečiais daugelis, taip pat ir vakariečių, norėtų pamiršti, ką jie palaikė lemtingaisiais 1990 ir 1991 metais.“ 

Sausio 13-ąją dvylika brolių ir baltas angelas Loreta žuvo palikę mums viltį – atmintis ir tiesa nugalės. 

Šiais metais, birželio 14 d., minėsime 1941 metais vykdytų tremčių 75 metų sukaktį. Tai dar viena netektimis paženklinta lietuvių tautos genocido diena. Minėdama šią sukaktį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga kviečia susiburti draugėn ir birželio 13 d. miestuose ir miesteliuose, prie paminklų bei memorialų tremtiniams ir Laisvės kovotojams iš ilgai degančių žvakelių sudėti žodį – LIETUVA, kad per naktį žvakelių šviesa liudytų ir primintų, anot poetės Renatos Šerelytės, „kad pasišildyti sugrįžtų egzodo, Sibiro ir bunkerių pulkai, gyvi ir mirę, moterys ir vyrai, gyvulinių vagonų vaikai.“ 

Ir dar turiu prašymą. Birželio 18 d. susitikime visi Kėdainiuose, XIII –oje Politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventėje. Pirmojoje dainų šventėje dalyvavęs Bernardas Brazdžionis sakė: „tai tautos EPAS“. 

Turime naują planą Lietuvai, šventą atmintį ir iš gulagų ir tremčių sugrįžusią amžiną viltį. 

Darykim tai, ko reikia Lietuvai, visi kartu, iš visos širdies dainuokim Lietuva su vaikais ir vaikaičiais, ir prašykim, kad Dievas padėtų įvykdyti planą. Jis tikrai taip ir padarys. 

Ačiū. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė, 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotoja

Akimirkos iš 1918 m. ir 1949 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų, gimusių balandžio ir gegužės mėnesį, gimtadienių paminėjimo Vilniuje

Vakar, susirinkome jau į šeštąjį atminimo vakarą, skirtą 1918 m. ir 1949 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarams, gimusiems balandžio ir gegužės mėnesiais, paminėti. Šį kartą atminimo vakaras vyko Tuskulėnų rimties parko memorialo komplekse. Pradžioje, Tuskulėnų memorialo gidė ekskursijos metu supažindino su Tuskulėnų dvaro teritorija ir sovietmečiu čia vykdytais nusikaltimais. Vėliau klausėmės pranešimų apie signatarus – Bronislovą Liesį, Jurgį Šaulį ir Petrą Bartkų. Renginys vyko tremties „Vesna“ („Pavasaris“) išvakarėse, todėl prisiminėme ir išklausėme pranešimą apie 1948 m. gegužės 22-23 d. vykdytą slaptą tremties operaciją „Vesna“. 

Deimantas Ramanauskas, IX forto gidas, istorikas papasakojo apie partizaną Bronislovą Liesį – Kauką. Bronislovo šeima skaudžiai nukentėjo nuo sovietų – tėvą 1941 m. ištrėmė į lagerį, motiną ir dvi seseris ištrėmė 1944 m. Tad abu su broliu dvyniu Antanu įsitraukė į partizaninę kovą. 1944 m. grįžus sovietams, ėmėsi ginklo. Net ir žinodami, kad vien Jurbarko apylinkėse žuvo virš 1000 partizanų, jie įsiliejo į partizaninę kovą vedami stiprių tautiškų idėjų. 

1990 m. signataras Vytautas Plečkaitis yra knygos apie Jurgį Šaulį autorius. V. Plečkaitis paminėjo, kad tik apie 1/3 iš dvidešimties 1918 m. signatarų yra išleistos knygos. 

J. Šaulys, kaip pasakoja pranešėjas, rašė dienoraštį nuo dvidešimties metų iki pačios paskutinės dienos: 1948 m. spalio 18 d. rytą dar yra paliktas jo įrašas. 

J. Šaulys turėjo labai sunkią vaikystę. Mama anksti mirė. Manoma, kad pamotė jį išmokė rašymo. Mokėsi Palangos progimnazijoje, įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Tačiau po 2,5 metų mokslo už lietuviškos spaudos platinimą buvo pašalintas iš seminarijos, o kelias į Kauno kunigų seminariją taip pat buvo užblokuotas. J. Šaulys susipažino su J. Vaižgantu, pradėjo rašyti jo redaguojamiems laikraščiams „Tėvynės sargas“ ir „Žinyčia“. Pradėjo mokyti lietuvių kalbos. Duodavo patarimų kaip rašyti net ir Lazdynų Pelėdai. Padirbęs „Varpo“ redaktoriumi, išvyko mokytis į Berno universitetą. Ten studijavo filosofijos fakultete, apgynė finansų ir ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. Studijos truko net 9 metus. Universiteto įrašuose randama, kad J. Šaulys du kartus buvo stojančiųjų sąrašuose. Taigi, trumpai pasimokęs studijas metė, vėliau vėl įstojo ir jas pabaigė. Buvo vienas iš nedaugelio įgijusių daktaro laipsnį Vakarų universitete. 

Bestudijuodamas jis aktyviai dalyvavo lietuvių tautinės bendruomenės gyvenime tiek Šveicarijoje, tiek Lietuvoje. Dalyvavo Lietuvių demokratų partijos kūrime. Pirmoji Jurgio Šaulio žmona buvo lenkė Kazimiera Carinska. Su ja susilaukė dukros Birutės. Susirgus žmonai, ji išvyko gydytis į Lenkiją. J. Šaulys tuomet dirbo diplomatinėje tarnyboje Vokietijoje. Ten susipažino su 40-mete itale operos dainininke. J. Šauliui jau buvo 50 metų. Pradėjo skyrybų procesą su pirmąja žmona, kad galėtų antrą kartą vesti. Tačiau Lietuvos diplomatams nebuvo leidžiamam vesti užsienio šalies moterų. Tačiau J. Šaulys neklausydamas grasinimų atšaukti jį iš diplomatinės tarnybos Berlyne, 1943 m. vedė savo išrinktąją ir kartu gyveno Šveicarijoje iki pat mirties 1948 m. Apie dukrą Birutę prisiminimais dalinosi Česlovas Tarvydas, J. Šaulio giminaitis. Č. Tarvydas pasakojo, kad Birutė gimė 1921 m. Italijoje, J. Šauliui dirbant pasiuntiniu prie Šventojo Sosto. Vėliau šeima persikėlė į Vokietiją ir tik 1923 m. su visa šeima lankėsi Lietuvoje, kur Birutė buvo pakrikštyta. Birutė tik vieną kartą buvo Lietuvoje, tačiau buvo mokama lietuvių kalbos, puikiai rašė lietuviškai. 1994 m. po nepriklausomybės atgavimo Birutė lankėsi Lietuvoje, susitiko su giminėmis. Gyveno JAV, Pensilvanijoje. Testamente visus J. Šaulio archyvus, tuo pačiu ir dienoraščius, paliko Č. Tarvydui. Remiantis šiais dokumentais ir buvo parašyta knyga apie signatarą J. Šaulį. 

Aistė Petrauskienė, Vilniaus universiteto istorike, pasidalino savo nuoseklių istorinių, archeologinių, kartografinių tyrimų, apie Petro Bartkaus partizaninę veiklą, rezultatais. Verta paminėti, kad P. Bartkus buvo jauniausias iš 1918 m. ir 1949 m. signatarų. Į partizaninę veiklą jis įsitraukė būdamas 19 metų. Mirė būdamas 25-rių. Ir per tokį trumpą laiką jis nepaprastai daug padarė partizaninėje kovoje.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Akimirkos iš apžvalginės ekskursijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“

Šiandien lankėmės apžvalginėje ekskursijoje „Tuskulėnų dvaro paslaptys“. Ekskursijos gidė savo pasakojimu apie dvaro teritoriją perkėlė mus į 1944 m. 

Sovietmečiu aukšta tvora aptverta teritorija turėjo, ką slėpti. Vieta atitiko tuometinius saugumo reikalavimus: aplinkui gyventojų nebuvo, apaugusi medžiais, netoliese Šiaurės (karinis) miestelis. Ši vieta tik 3 km nutolusi nuo sušaudymo vietos NKGB–MGB vidaus kalėjimo, todėl vežti toli nereikėjo. Čia pat, netoli Vilniaus centro, NKGB vadovybė 1944 m. ir įrengė masinę kapavietę. Kas vyksta už aukštos sienos, buvo kruopščiai slepiama. Buvo naudojamos įvairios maskavimo priemonės – ant pastatų net antenų pristatė, norėdami sukurti karinio objekto vaizdą, kad niekam nekiltų klausimų, kodėl čia uždara ir saugoma. Būta pasakojimų, kad uniformuotas vyras vaikščiodavo po teritoriją ir šaudė į kates, šunis ir varnas. Žmonės galvojo, kad jis išprotėjęs. Dabar galima numanyti, kad jis tai darė norėdamas atbaidyti visokius gyvius, kurie galėjo iškasti šviežias kapaduobes. 

Dokumentuose, rastuose po nepriklausomybės atgavimo, ši vieta buvo pažymėta X. Šioje teritorijoje rastos dvi laidojimo vietos – kur tuomet stovėjo garažas buvo užkasta virš 600 palaikų, ir šiek tiek atokiau – 100. Palaikų identifikacija vyksta jau 10 metų, bet dar tik nedidelė dalis yra identifikuota. Yra žinoma, kad 613 žmonių čia buvo užkasta už SSRS Baudžiamojo kodekso 58 straipsnio pažeidimą – tėvynės išdavimą. 

Tuskulėnų memorialinis parkas priglaudė nužudytus antisovietinio ginkluotojo pasipriešinimo kovotojus ir jų vadus, dvasininkus, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvius, Armijos Krajovos kovotojus ir kitus asmenis, neįtikusius sovietiniam totalitariniam režimui. Dvaro teritorijoje buvo rasti 724 žmonių palaikai, kurie dabar ilsisi memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė, 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Sveikinimas Tarptautinės muziejų dienos proga

Mieli muziejininkai, istorijos sergėtojai, nuoširdžiai sveikinu su Tarptautine muziejų diena! 

Jūsų kruopščių, nuoseklių darbų dėka esame tikri, kad neįkainuojami eksponatai išliks ateities katroms ir neleis pamiršti Lietuvos didvyrių! 

Vincė Vaidevutė Margevičienė, 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Kviečiu į atminimo vakarą, skirtą 1918 m. ir 1949 m. Signatarams paminėti, Kaune

Kiekvienas istorinis įvykis susijęs su konkrečių žmonių veikla. Kas buvo tie, kurie pasiaukojo tautos reikalams ir 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininko kabinete pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą? Kas buvo tie, kurie slapta 1949 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos laisvės kovo sąjūdžio deklaraciją?

1949 m. deklaracija sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.

Maloniai kviečiame Jus į jau tradiciniu tapusį atminimo vakarą, skirtą 1918 m. ir 1949 m. Signatarams paminėti. Jis vyks 2016 m. gegužės 23 d. (pirmadienį) 16 val. Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje, 2 aukšte, adresu Laisvės al. 39, Kaunas.

Pranešimai:
BRONISLOVAS LIESIS – KAUKAS, ĖGLIS, NAKTIS (1922 04 16) (1949 m. Signataras, LLKS Tarybos prezidiumo narys ir visuomeninės dalies Tautinio skyriaus viršininkas). Pranešimą skaitys – Deimantas Ramanauskas, istorikas, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovas.

JURGIS ŠAULYS (1879 05 05) (1918 m. Signataras, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras). Pranešimą skaitys – Česlovas Tarvydas, J. Šaulio giminaitis, Priekulės Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus steigimo iniciatorius, Gargždų miesto garbės pilietis. 

PETRAS BARTKUS - ŽADGAILA (1925 05 30) (1949 m. Signataras, Lietuvos laisvės armijos narys, LLKS Tarybos prezidiumo sekretorius). Pranešimą skaitys – Jūratė Tarasevičiūtė, istorikė, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovė.

1948 m. gegužės 22-23 dienomis vyko masiniai trėmimai, koduoti cinišku pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“). Iki gegužės 23 dienos 14 val. ešelonuose jau buvo sugrūsta 11 tūkst. šeimų, t. y. apie 40 tūkst. asmenų, iš kurių buvo apie 11 tūkst. vaikų. Operacijos metu iš Lietuvos ištremti partizanai, jų šeimų nariai, partizanų pagalbininkai. Pranešimą skaitys – Ramunė Driaučiūnaitė, Genocido aukų muziejaus, istorijos skyriaus vedėja.

Renginio globėja – LR Seimo narė VINCĖ VAIDEVUTĖ MARGEVIČIENĖ 

Organizatoriai – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, LPKTS Kauno filialas, TS-LKD Centro skyrius

Akimirkos iš konkurso „Ką žinai apie Lietuvos laisvės kovų istoriją“

Labai malonu buvo dalyvauti rajoniniame mokinių konkurse „Ką žinai apie Lietuvos laisvės kovų istoriją“. Lietuvos politiniu kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo valdybos pirmininkė Aldona Kalesnikienė, konkurso iniciatorė ir viena iš organizatorių, pakvietė sudalyvauti šiame renginyje ir užduoti moksleiviams klausimą apie Lietuvos laisvės kovas. Tai išties gražus pavyzdys kaip išradingai ir įtaigiai galima prisidėti prie istorijos žinių gausinimo. 

Moksleivių parengtos meninės kompozicijos buvo jaudinančios, nuoširdžios ir iškalbingos. Supratau, kad vaikai daug laiko skyrė pasiruošimui, labai stengėsi ir jiems puikiai pavyko pristatyti savo komandas. 

Konkursas vyko nepaprasto grožio Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje, kaip direktorius sakė, pastatytoje 1938 m. Tuometinėje gimnazijoje, visa mokyklos užklasinė veikla buvo nukreipta moksleivių auklėjimui. Buvo siekiama, kad kiekvienas mokykloje vykstantis renginys būtų aukšto meninio lygio. Šis konkursas, galiu pasakyti, tikrai atitiko tuometinius standartus. 

Konkurse dalyvavo Ukmergės rajono Taujėnų, Želvos, Siesikų gimnazijų bei Ukmergės Antano Smetonos ir Jono Basanavičiaus gimnazijų mokiniai. Konkurso metu komandos turėjo pristatyti menines kompozicija, dainavo sutartines ir atsakinėjo į komisijos parengtus sudėtingus klausimus. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė, 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Sveikinimas su Tarptautine slaugytojų diena

Šiandien, gegužės 12 dieną, galime pasidžiaugti Tarptautine slaugytojų diena. 

Tarptautinė slaugytojų diena švenčiama Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus organizacijos sprendimu, anglų medicinos sesers Florens Naitingeil (1820 05 12 - 1910 08 13) garbei, taigi per jos gimimo dieną. Gailestingumo ir pasiaukojimo kenčiančiam žmogui simboliu tapusi moteris Krymo karo metu Turkijoje organizavo sužeistųjų gydymą ir priežiūrą, o vėliau tapo pirmoji slaugių kursų rengėja Anglijoje. 

Mielosios slaugytojos, linkiu tvirtybės, tikėjimo savimi ir žmonėmis teikiant pagalbą pagalbos prašančiam žmogui. Linkiu, kad Jūs visada gautumėte tinkamą, gerbtiną, nuoširdų dėmesį ne tik iš slaugomų asmenų, bet ir iš aplinkui esančių žmonių, visuomenės. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė, 

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė 

Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Kaviečiu į atminimo vakarą, skirtą 1918 m. ir 1949 m. Signatarams paminėti, Vilniuje

Kiekvienas istorinis įvykis susijęs su konkrečių žmonių veikla. Kas buvo tie, kurie pasiaukojo tautos reikalams ir 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininko kabinete pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą? Kas buvo tie, kurie slapta 1949 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos laisvės kovo sąjūdžio deklaraciją? 

1949 m. deklaracija sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. 

Maloniai kviečiame Jus į jau tradiciniu tapusį atminimo vakarą, skirtą 1918 m. ir 1949 m. Signatarams paminėti. Jis vyks 2016 m. gegužės 18 d. (trečiadienį) 16 val. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, adresu Žirmūnų g. 1F, 1N, Vilnius.

SVARBU: 15 val. kviečiame dalyvauti apžvalginėje ekskursijoje „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ aplankant koplyčią-kolumbariumą.  Registracija ekskursijai: lina.jurgelaitiene@lrs.lt arba tel.: 8620 75 096 

Pranešimai: 

BRONISLOVAS LIESIS-KAUKAS, ĖGLIS, NAKTIS (1922 04 16) (1949 m. Signataras, LLKS Tarybos prezidiumo narys ir visuomeninės dalies Tautinio skyriaus viršininkas). Pranešimą skaitys – Deimantas Ramanauskas, istorikas. 

JURGIS ŠAULYS (1879 05 05) (1918 m. Signataras, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras). Pranešimus skaitys – Vytautas Petras Plečkaitis, 1990 m. Signataras, diplomatas, istorikas, Lietuvos politinis veikėjas, Česlovas Tarvydas, J. Šaulio giminaitis, Priekulės Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus steigimo iniciatorius, Gargždų miesto garbės pilietis. 

PETRAS BARTKUS-ŽADGAILA (1925 05 30) (1949 m. Signataras, Lietuvos laisvės armijos narys, LLKS Tarybos prezidiumo sekretorius). Pranešimą skaitys – Aistė Petrauskienė, istorikė. 

„1948 metų trėmimo operacija „VESNA“ („Pavasaris“) slaptuose vykdytojų dokumentuose ir autentiškuose tremtinių atsiminimuose“. Pranešimą skaitys – Ramunė Driaučiūnaitė, Genocido aukų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja.

KVIEČIAME pagerbti istorinių asmenybių, lėmusių Lietuvos likimą, atminimą.

Renginio globėja – Seimo narė VINCĖ VAIDEVUTĖ MARGEVIČIENĖ 

Organizatoriai – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, TS-LKD Vilniaus Politinių kalinių ir tremtinių frakcija, Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga 

Akimirkos iš 9-ojo nacionalinio mažųjų rašytojų festivalio „Lietuvos vaikai kuria pasakas“

Nuoširdžiai dėkoju Raseinių rajono Ilgižių mokyklos-daugiafunkcinio centro direktorei Airina Juškiene, už iniciatyvą dalyvauti 9-jame nacionaliniame mažųjų rašytojų festivalyje „Lietuvos vaikai kuria pasakas“. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvos mokyklose sudaromos sąlygos ugdyti kūrybingus vaikus bei dirbti šauniems mokytojams. 

Šios mokyklos pradinių klasių mokytojos Ingridos Račickienės auklėtinės Erikos sukurta pasaką „Šypsniukas“ laimėjo gražiausios pasakos nominaciją festivalyje „Lietuvos vaikai kuria pasakas“. Kauno valstybiniame lėlių teatre Erika buvo apdovanota medaliu ir padėkos raštu. Mergaitė mielai leido pasidalinti jos sukurta pasaka: 

               Šypsniukas 

               Seniai, labai seniai gyveno be galo energingas žmogus. Jį vadino Pikčiurna, nes viską uoliai griovė, niokojo ir vis buvo nepatenkintas. Jam pačiam taip gyventi visai patiko, juk blogai elgtis daug išminties nereikia, juolab jei nesvarbu, kaip jaučiasi šalia esantys... Pikčiurnai buvo malonu stebėti kitų žmonių pyktį, o ilgainiui nieko ir daryti nereikėjo, nes aplink vis daugiau piktų veidų radosi. Ėjo jis ir dalijo pyktį. Jei kieno veide pamatydavo dar likusią šypseną – tiesiog įniršdavo, plačiai išplėsdavo akis, parodydavo „nosį“, tas ir supykdavo. Pasitaikė ir tokių, kad net puolė vytis ir kažką po nosim bliovė. Jau visur buvo juoda, nyku ir pikta, o energijos Pikčiurna tebeturėjo! Kai dvyliktą kartą ėjo aplink niūrų pasaulį ir sutiko tik vienas už kitą piktesnius veidus, suprato savo darbą atlikęs. Pikčiurnai pasidarė labai liūdna, kad jo niekas nepasigenda ir niekas su juo nesipyksta (nes ir taip pikti buvo).

               Gal iki šių dienų žemėje būtų tvyrojęs vien tik pyktis, jei ne staiga piktuolį užplūdęs neįprastas jausmas... Vienatvė, nereikalingumas suspaudė jo širdį lyg replėmis. Liūdesys apėmė ir ašaros upeliais tekėjo. Raudojo ir ėjo, ėjo ir raudojo... Niekas Pikčiurnos nepaklausė, kas jam nutiko, tik pyko, kad visur šlapia buvo.

               Tokį šlapią ir piktą vakarą išdūlino jis į parką. Ten vešėjo labai gražus gėlynėlis. Pikčiurna negalėjo suprasti, kaip jis išliko. Jau puolė rauti, laužyti gėles ir baubti pikčiausiu balsu. Tuo metu pūstelėjo vėjelis ir nežinia iš kur ėmė kristi obelų žiedai. Lyg mažos šypsenėlės. Jomis apsnigo ir prie gėlynėlio stovinčią mergaitę. Spindinti jos šypsena nušvietė nuo piktumo ir vienišumo pajuodusį Pikčiurnos veidą. Jis dar labiau įsiuto ir toliau trypė jos gėles, o mergaitė švelniai pasiteiravo:

               – Kodėl tu toks liūdnas?

               – Aš piktas, o ne liūdnas! – atrėžė Pikčiurna, dar labiau supykęs, nes mergaitė atpažino tikrąją jo būseną.

               – Taip, tu piktas, nes liūdi. Spėju, kad neturi nė vieno draugo ir tau jau pabodo daryti tik piktus darbus, matyti vien piktus veidus, – nenutilo mergaitė meiliai šypsodamasi.

               Pikčiurna net aiktelėjo iš nuostabos, kaip ši mažylė tirpdo jo pyktį, ir dar labiau supyko, kad nevaldo savo jausmo.

              – O tu pabandyk nusišypsoti! – neatlyžo mergaitė. – Tau patiks.

              – Neeee, – pasipurtė Pikčiurna ir nė pats nepajuto, kad mažas šypsniukas apsigyveno lūpų kraštuose, o širdis apsalo. Juk visi žmonės sielos gilumoje yra geri, tik kiti tiesiog pamiršta tai. Pikčiurnai patiko šypsotis, o dar labiau tas pokytis jo širdies kamputyje, lyg koks drugelis ten būtų apsigyvenęs. Jautriaširdė mergaitė įžvelgė atsiradusi palankumą jai ir pasiūlė savo draugystę, tikėdama, kad „su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi“. Jos gerumo paveiktas Pikčiurna padėjo jai atsodinti gėles ir jiedu ilgai ilgai šnekučiavosi. Nejučia jį visą užliejo neįprasta šiluma, veidą papuošė šypsena.

              – Gyventi reiškia mokėti valdyti savo jausmus, džiaugtis kiekviena akimirka, šypsotis, –aiškino mergaitė.

              – O kaip ištaisyti savo klaidas, kaip išmokyti ir kitus šypsotis? – susirūpino Pikčiurna.

              – Tai sunkus ir ilgas darbas. Tau pasiseks, tik reikia atkakliai tai daryti. Pirmyn! Ir nenusimink, jei pirmą dieną atsakydamas į tavo šypseną žmogus pasukios pirštą prie smilkinio, antrą dieną nueis, o trečią supyks burbėdamas: „Eik šalin.“ Vis vien eik ir šypsokis... O šimtąjį kartą tau šypsantis kiti atsakys tokiu pačiu, nors dar baugiu šypsniu. Šypsokis! Žinok, ką duodi, tą ir gauni. Gal ir šiandien buvęs Pikčiurna, dabar jau Šypsniukas, dalija šypseną kiekvienam sutiktajam. Džiugu, kad jau daug šypsenų apsigyveno mumyse. O jei sutiksime liūdną veidą, vadinasi, energingasis Šypsniukas jo neaplankė ir vis dar nepabaigė savo darbo. Gal padėkime jam ir šypsotis pradėkime patys, juk tai taip paprasta?..

Erika Džiugaitė, 

4 klasė, Ilgižių mokykla-daugiafunkcis centras 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2016-05-11 Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdžio darbotvarkė

2016-05-11 Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2016-05-11 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2016-05-11 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Surengtoje konferencijoje paminėjome Saliamono Banaičio – 150, Petro Klimo – 125, vyskupo Justino Staugaičio – 150 metų sukakties jubiliejus

Signatarų namų surengtoje konferencijoje paminėjome Saliamono Banaičio – 150, Petro Klimo – 125, vyskupo Justino Staugaičio – 150 metų sukakties jubiliejus. Konferenciją moderavo ambasadorius dr. Žygimantas Pavilionis. Pranešimus skaitė monografijų apie signatarus autoriai – Povilas Baršys, Rasa Ivanauskienė, Regina Laukaitytė. 

Šių dienų kontekste, man labai įdomus pasirodė R. Laukaitytės pranešime paminėtas inteligento apibūdinimas – tvirto charakterio tautos vadas. Inteligentai – tai išsilavinę, gerai žinomi visuomenėje dėl pasiekimų profesinėje srityje žmonės, užsiimantys labai įvairia veikla. Įgiję išsilavinimą jautė pareigą ir atsakomybę prieš šeimą, giminę ir tautą, kuo tikslingiau panaudoti savo gebėjimus ir žinias. Vienintelis iš 1918 m. signatarų nebaigęs aukštojo mokslo buvo Saliamonas Banaitis, tačiau tai nei kiek netrukdė jį vadinti inteligentu dėl jo nuopelnų valstybingumo raidoje. 

Tuometinės inteligentijos veikla neapsiribojo tik jų profesine veikla, o apėmė kuo įvairesnes veiklas. S. Banaitis suorganizavo kanklių ansamblį, Petras Klimas buvo žinomas kolekcininkas, pripažintas tyrinėtojas, Justinas Staugaitis vykdė šviečiamąjį darbą, parašė virš 400 straipsnių, 17 knygų. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė, 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Surengta talka Petrašiūnų kapinėse

Šiandien surengėme talką Petrašiūnų kapinėse. Tvarkėme Petrašiūnų tremtinių kančių memorialą. Į talką susirinkę Kauno politiniai kaliniai ir tremtiniai nepabūgo nei lietaus, nei pavasarinio sniego! 

Vincė Vaidevutė Margevičienė, 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2016-05-04 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2016-05-04 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Konferencijos „Iššūkiai ir galimybės puoselėjant gyvybės kultūrą Lietuvoje“ akimirkos

Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę dalyvauti konferencijoje „Iššūkiai ir galimybės puoselėjant gyvybės kultūrą Lietuvoje“, skirtoje Pasaulinei gyvybės dienai ir Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos 25-mečiui paminėti. 

Šiandien išties trūksta gyvybės kultūros puoselėjimo ir didesnio dėmesio teigiamiems dalykams. 

Profesorius Danielius Serapinas skaitydamas pranešimą apie mintis ir patyčias, priminė, kad žmogaus ląstelės atsinaujina kas 7 metai, todėl pakeitus gyvenimo būdą ir labai stengianits pasikeisti – galime tai pasiekti. „Svarbiausia, pradėti nuo teigiamų minčių, kurios tampa žodžiais, po to – elgesiu – charakteriu – sveikata – likimu. Taigi, teigiamų minčių dėka galime susikurti laimingą likimą“, – teigia genetikas D. Serapinas. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė, 

Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Kauno kunigų seminarijos jubiliejus

Noriu pasidalinti akimirkomis iš savaitgalį vykusio džiaugsmu pripildžiusio sielą renginio – kunigų seminarijos Kaune 150 metų jubiliejaus. 

„Manau, kad šis jubiliejinis renginys patenka tarp tų, kuriuos giliau suprasti reikia laiko ir turbūt ne tik todėl, kad patys tame palikome dalelę širdies. Juk tiek daug visko mąstėme, regėjome ir girdėjome. Dabar laikas bent trumpam stabtelėti, atsidūsėti ir padėkoti laikų bei amžinybės Viešpačiui.“ – rašo šios seminarijos klierikas ir tikrai jam pritariu.

Nuoširdūs sveikinimai kunigų seminarijos Kaune 150 metų jubiliejaus proga!

„Pagaliau sulaukėme... turbūt taip šios seminarijos studentų tarpe, tyliai ar garsiai buvo reiškiamos mintys apie balandžio 22 d. vakarą, kada 18 val „pro memoria“ šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje prasidėjo renginiai šiam garbingam seminarijos jubiliejui paminėti. Kaip tikriausiai supratote, meldėmės už visus per šį gražų istorijos tarpsnį seminarijai vadovavusius kunigus, dėstytojus, studentus, tapusius ir netapusius kunigais, darbuotojus, rėmėjus, kurie jau iškeliavę į amžinąją Tėvynę. 

Šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas L. Virbalas, dek. mons. V. Grigaravičius, seminarijos rektorius mons. A. Žukauskas, prefektas K. Genys, kun. D. Vasiliauskas, kun. A. Kazlauskas, drauge meldėsi klierikai ir kiti tikintieji iš Kauno bei aplinkinių parapijų, atsiliepę į šį kvietimą, o šv. Mišioms vadovavo jo ekscelencija arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius. 

Pamoksle arkivyskupas emeritas, pats lageryje nešęs sunkią sovietų persekiojimų naštą, priminė koks svarbus tvirtumas, semiamas iš maldos, nešant Gerąją Naujieną. Buvome drąsinami neišsigąsti aplinkinių abejingumo, nesupratimo ir būti pasiruošę už Tiesą aukoti net sąvąją gyvybę, ką padarė ir pats Jėzus. Buvo paminėti itin svarbūs mūsų tautai ir Bažnyčiai šviesuliai baigę šią seminariją: kard. V. Sladkevičius, kun. A. Lipniūnas, kun. S. Yla ir kt. 

Po šv. Mišių, nepabūgę niūraus nepavasariško oro, procesijos būdu ėjome pagerbti arkikatedros koplyčioje palaidoto minėto amžinos atminties kard. V. Sladkevičiaus, taip pat arkikatedros kriptoje palaidotų žemaičių vyskupo M. Valančiaus, arkivysk. J. Skvirecko, kitų iškilių ten besiilsinčių dvasininkų. Taip pat maldas už mirusius giedojome prie šventovės sienoje palaidoto buvusio seminarijos rektoriaus, didžiojo tautos poeto Maironio kapo, o galiausiai meldėmės prie rašytojo kan. J. T. Vaižganto palaikų, palaidotų netoliese esančios Vytauto bažnyčios sienoje. 

Taigi taip pagerbėme tas visiems girdėtas asmenybes, taip pat ir tas, kurie tyliai ir kukliai prisidėjo prie to, kad ši didinga mūsų seminarijos istorija būtų parašyta. Viešpatie, atlygink amžinomis gėrybėmis jiems visiems, kad amžinai džiaugtųsi tuo, „ką paruošė Dievas tiems, kurie jį myli...“ (1 Kor 2, 9). 

Ir atėjo, atidundėjo „didysis šeštadienis“, kaip juokaudami vadinome tą su jauduliu širdy lauktąją pagrindinę seminarijos jubiliejaus šventę, kuri prasidėjo 23 d. 15 val. Nešini seminarijos vėliava, kuri šv. Mišių metu buvo įnešta ir pašventinta, pajudėjo iškilminga procesija iš Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčios į šalia esančią, pirmąją seminarijos, dabartinę brolių pranciškonų - šv. Jurgio bažnyčią. Šv. Mišiose dalyvavo apaštalinis nuncijus P. L. Quintana, didžioji dalis Lietuvos vyskupų, apie 60 kunigų iš visų Lietuvos vyskupijų. Beveik visi jie baigę tarpdiecezinę Kauno kunigų seminariją. Taip pat atvyko garbūs kitų krikščioniškų konfesijų atstovai: Lietuvos stačiatikių vadovas arkivyskupas Inokentijus, Liuteronų vyskupo M. Sabučio atstovas. Sulaukėme ir seimo pirmininkės L. Graužinienės, Kauno miesto mero V. Matijošaičio, Kauno rajono mero Valerijaus Makūno bei kitų garbių valdžios atstovų. Buvo džiugu sulaukti brolių klierikų iš Vilniaus ir Telšių kunigų seminarijų, kurie pagelbėjo liturginėje tarnystėje ir vienydamiesi Viešpaties šlovinime. Sugužėjo nemažas būrys tikinčiųjų ir visa šventovė prisipildė džiugios maldos dvasios. Širdis kelti prie Dievo savo puikiais balsais kvietė Vytauto Didžiojo universiteto katalikų teologijos fakulteto choras „Veritas“, vadovaujamas Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės, taip pat Kauno ir Vilniaus seminarijų klierikai. Noriai pagelbėjo vargonaudama T. Palubinskaitė, solistė R. Šučienė, trimitininkas D. Radomskis, trombonininkas V. Norkus. Nuoširdaus dėkingumo nusipelno ir Jono Pauliaus II piligrimų centro savanoriai, kurie darė daug ne tokio pastebimo, bet labai reikalingo darbo, kad šis renginys vyktų sklandžiai ir mūsų mieli svečiai jaustųsi tikrai laukiami. 

Taigi šv. Mišiom vadovavęs Kauno arkivyskupas L. Virbalas įžangos kalboje akcentavo, kad meldėmės už visus dėsčiusius, studijavusius ir kitaip prisidėjusius prie šios seminarijos gyvavimo nuo pat persikėlimo iš Varnių į Kauną iki pat šios dienos. Kartu buvo išreikšta viltis, kad tai taps paskatinimu naujiems pašaukimams subręsti. Pamokslo metu ganytojas ypatingą dėmesį skyrė šių laikų iššūkiams ir savybėms, kuriomis turi pasižymėti šio laikmečio seminaristai - nuo uolaus vidinio gyvenimo iki begalinės drąsos eiti ten, kur Gerasis ganytojas veda, kad su didžiuliu užsidegimu galėtų skelbti Kristų šių laikų daugialypėje visuomenėje. Šv. Mišių metu atnašaudami aukas Dievui džiaugėmės Telšių bei Vilniaus seminarijų, diakonystei besiruošiančių vyrų ir ypatingai Pravieniškių pataisos namuose kalinčių vyrų dovanomis. Tai tapo nepamirštamu brolybės bei vienybės ženklu pagal paties Kristaus norą, kad visi būtų viena (Jn 17, 21). Šv. Mišių pabaigoje sveikinimo žodį tarė apaštalinis nuncijus P. L. Quintana, perdavęs popiežiaus Pranciškaus apaštalinį palaiminimą bei pasveikinimą. Taip pat šia proga pasveikino ir minėtieji broliai - stačiatikių vadovas Inokentijus bei evangelikų liuteronų atstovas, kun. Ričardas Dokšas. 

Po jubiliejinių šv. Mišių visi buvo kviečiami į šios seminarijos klierikų ir universiteto dėstytojo mons. A. Jagelavičiaus paruoštą programėlę. Renginį vedė visada mums nuoširdžiai pagelbstintis ir globojantis kun D. Vasiliauskas. Gaudžiant trimitams įnešama Kauno kunigų seminarijos vėliava ir seminarijos rektoriui mons. A. Žukauskui pasidžiaugus šia proga bei padėkojus ir pasveikinus visus susirinkusius, prasidėjo minėtoji programa. Buvo stengtasi žaismingai bei nuotaikingai, su giesmių bei liaudies dainų intarpais pažvelgti į seminarijos istoriją kitaip. Nors kaip supratome, istorijos vingiuose būta itin skaudžių momentų susijusių su seminarija Kaune, nuoširdžiai tikimės, kad renginio kulminacijoje visgi vyravo džiugi bei viltinga nuotaika. Renginio meninę programą nuspalvino šv. Cecilijos ansamblis iš Šiaulių (vad. R. Kalakauskienė) bei Kauno J. Naujalio muz. gimnazijos styginių kvartetas „Mozaika“ (mok. I. Klusaitė). Jiems už tai taip pat nuoširdžiai dėkojame. 

Meninei daliai pasibaigus sulaukėme gausybės sveikinimų. Visų pirma sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Prezidento Valdo Adamkaus ir Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimus perdavė ponas Antanas Vinkus, seminariją sveikino Kauno miesto meras V. Matijošaitis, Kauno rajono meras V. Makūnas ir kt. Akademinės bendruomenės vardu seminariją sveikino Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. J. Augutis. Telšių, Vilniaus ir Rygos seminarijų vardu buvome pasveikinti Vilniaus seminarijos rektoriaus H. F Fišerio žodžiais. Visa tai vainikavo mūsų padėka šia proga išleistos monografijos „Katalikų kunigų seminarija Kaune: 150-ies metų istorijos bruožai“ autoriui dr. doc. A. Grickevičiui. Tikime, kad ši knyga pasitarnaus kaip didingų istorijos slėpinių prasmės skleidėja, raginanti neužmiršti nei mūsų tėvynės, nei tų, kurie kėlė jos dvasią. 

Sveikinimams pasibaigus laukė paskutinioji dalis - agapė vyskupijos kurijoje, kur galėjome pasistiprinti bei pasidalinti įspūdžiais, kas pavyko ir kas žmogiškai nebuvo tobula. Brangi akimirka prieš bendrą vakarienę - ilgamečio šios seminarijos dėstytojo, studijų dekano prel. J. S. Vaičiūno, paties būtent šiam jubiliejui parašytų eilių deklamavimas. 

Manau, kad šis jubiliejinis renginys patenka tarp tų, kuriuos giliau suprasti reikia laiko ir turbūt ne tik todėl, kad patys tame palikome dalelę širdies. Juk tiek daug visko mąstėme, regėjome ir girdėjome. Dabar laikas bent trumpam stabtelėti, atsidūsėti ir padėkoti laikų bei amžinybės Viešpačiui. Tik per Tavo ir Tavųjų ištikimų tarnų vedimą ši seminarija vis dar gyvuoja, nepaisant to, kad visos svarbiausios šalies ugdymo įstaigos bent trumpam buvo uždarytos. Leisk Jėzau padėkoti už galimybę mums kasdien rašyti tolimesnę Kauno kunigų seminarijos istoriją. Tačiau kaip, ar tik gražiais žodžiais? Ne. Savuoju gyvenimu...kad galėtume sudegti, sudegti amžinybei...savo ir artimo...sudegti kaip ta žvakė ant altoriaus TAU IR TAVO BAŽNYČIAI. 

III kurso klierikas Stasys Blinstrubis“

Šaltinis: www.kks.lcn.lt

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė