2014 m. liepos 24 d., ketvirtadienis

Seimo narės R. Juknevičienės pranešimas: „R. Juknevičienė dėkoja Lietuvos kariuomenei vadovavusiam gen. ltn. A. Pociui už indėlį į kariuomenėje vykusius strateginius pokyčius“

Rasa Juknevičienė
Seimo TS-LKD frakcijos narė, šešėlinė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė dėkoja Lietuvos kariuomenei (LK) paskutiniuosius penkerius metus vadovavusiam gen. ltn. Arvydui Pociui, o jį keičiančiam naujajam vadui gen. mjr. Jonui Vytautui Žukui išreiškė paramą. 

Gen. ltn. A.Pociaus indėlis į kariuomenėje vykusius strateginius pokyčius – ypač svarbus. Jo vadovavimo metu kariuomenė susidūrė su sunkmečiu, tačiau puikiai sugebėjo įvykdyti iškeltus uždavinius. Kariuomenė kartu su visos valstybės žmonėmis prisidėjo prie to, kad valstybei negrėstų vienas iš saugumo iššūkių – finansinis šalies bankrotas“, – sakė R. Juknevičienė. 

Pasak jos, įgyvendinant kariuomenėje vykusius pokyčius gen. ltn. A. Pocius buvo tikru lyderiu. 

Dirbant kartu su buvusiu LK vadu, Valstybės gynimo taryba patvirtino naują valstybės ginkluotos gynybos koncepciją, pagal kurią į Lietuvą sugrįžo supratimas, jog krašto gynyba yra ir mūsų pačių, lietuvių, reikalas. Tad kariuomenė pradėta rengti ne tik vykdyti tarptautines operacijas, bet ir ginti savo kraštą. Vienas iš svarbiausių pokyčių gynyboje – po šaukimo į privalomąją karo tarnybą sustabdymo atnaujintas rengti rezervas, apimantis bazinius karinius mokymus, jaunesniųjų karininkų vadų kursus, kartotinius jau tarnavusių asmenų kariuomenėje mokymus ir kt. 

Pasak šešėlinės krašto apsaugos ministrės, visuose pagrindiniuose strateginiuose dokumentuose, kurių buvo priimta daug, pavyko įtvirtinti subalansuotą požiūrį į gynybą. Tai ir atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymų paketas, Karo prievolės įstatymas, kuriame įtvirtinti nauji karo prievolės atlikimo būdai, Lietuvos karinė strategija, Krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymo pakeitimai – visuose juose sudėlioti konceptualūs dalykai į strateginį lygmenį. Vienas svarbiausių pokyčių – pakeista kariuomenės struktūra, ji priartinta tai, kuri būtų reikalinga karo metu. 

Sveikindama naująjį LK vadą gen. mjr. J. V. Žuką R. Juknevičienė teigė remianti jo vardijamus prioritetus kariuomenės personalo bei rezervo rengimo srityse. „Kariuomenę modernizuoti būtina, tačiau ginkluotę esant reikalui gali padėti įsigyti partneriai, o parengti žmonių per trumpą laiko tarpą – neįmanoma, todėl tuo rūpintis reikia jau dabar, – sakė šešėlinė krašto apsaugos ministrė. – Linkiu didžiausios sėkmės naujajam vadui, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai parems jo iniciatyvų įgyvendinimą“. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. liepos 23 d., trečiadienis

Seimo opozicijos lyderio A. Kubiliaus pranešimas: „Euras bus Lietuvos ekonominio, finansinio ir politinio stabilumo šaltinis“

Andrius Kubilius
Seimo opozicijos lyderis, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Andrius Kubilius džiaugiasi, kad Lietuvai pavyko sulaukti galutinio pritarimo euro įsivedimui nuo 2015 m. 

Europos Sąjungos Ministrų Tarybos sprendimas yra galutinis patvirtinimas, kad Lietuva nuo 2015 m. pasieks taip senai trokštamą finansų politikos tikslą – euro įsivedimą. Tai istorinis Lietuvos pasiekimas, kurio nuosekliai siekėme nuo 2009 m., suvaldydami ekonominę krizę ir pasimokydami iš pirmojo nesėkmingo socialdemokratų bandymo įsivesti eurą“, – teigia buvęs premjeras A. Kubilius. 

Pasak opozicijos lyderio, euras padės Lietuvai užtikrinti ekonominį ir finansinį šalies stabilumą, taip pat leis suvaldyti ir vidaus politikos populizmą taip, kaip leido suvaldyti dabartinę valdančiąją koaliciją svarstant euro įvedimui būtinus įstatymų projektus. TS-LKD frakcijos seniūnas primena, kad trys iš keturių koalicijos partnerių euro įvedimo nepalaikė, tačiau susidūrusios su euro įsivedimo neišvengiamumu buvo priverstos švelninti savo populistinę retoriką. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. liepos 22 d., antradienis

Seimo TS-LKD frakcijos, Seimo nario Kazio Starkevičiaus pranešimas: „Ar V. Gapšiui pavyko sugriauti jo išgalvotą „kortų namelį“?

Kazys Starkevičius
Praėjusią savaitę Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys pranešimu spaudai sumanė paneigti mano pareikštą nuomonę, jog Vigilijus Jukna iš žemės ūkio ministro posto atsistatydino daugiau dėl neskaidraus ministro aplinkos žiedo nei dėl asmeninių priežasčių. Argumentai, kuriais V. Gapšys bando mano požiūrį paneigti, labiau nei abejotini. 

V. Gapšys teigia, kad su Augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovu buvo „atsisveikinta“ dėl nepalankių ministerijos Vidaus audito ataskaitoje pateiktų išvadų. Jeigu buvęs šios tarnybos vadovas Evaldas Čijauskas blogai vadovavo Augalininkystės tarnybai, kodėl jis paskirtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuri taip pat yra labai svarbi institucija visai šaliai, vadovo pavaduotoju? 

Neatmestina prielaida, kad pagrindinė E. Čijausko atleidimo iš Augalininkystės tarnybos vadovo pareigų priežastis – ne Vidaus audito išvados, o tai, kad šis postas buvo reikalingas Darbo partijos įkūrėjo dešiniosios rankos, dabar Seimo narės Vitalijos Vonžutaitės vyrui Sergejui Fedotovui. Manau, ši aplinkybė niekais paverčia V. Gapšio pranešimo teiginį, jog E. Čijauskas Augalininkystės tarnybai vadovavo todėl, kad yra europarlamentaro Gabrieliaus Landsbergio uošvis. Kaip sakoma, tėvų ir uošvių nepasirinksi, ir tuo spekuliuoti – tušti plepalai. 

Abejonių ir toliau kelia galimai neskaidrus UAB „Lietuvos žirgynas“ ir kitų Živilės Pinskuvienės kuruojamos srities valstybės įmonių (UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, UAB „Šilutės veislininkystė“, UAB „Panevėžio veislininkystė“) vadovų pakeitimas. Yra žinių, kad naujieji vadovai atleidinėja senus, patyrusius darbuotojus, į jų vietą sodindami „savus“, neturinčius reikiamo išsilavinimo ir patirties. 

Ž. Pinskuvienė, tapusi žemės ūkio viceministre, įsakė Žemės ūkio ministerijos Audito departamentui atlikti neeilinę UAB „Lietuvos žirgynas“ patikrą, pakeitė šios įmonės valdybą, save pasiskirdama valdybos pirmininke. Valdybą „sustiprino“ sau palankia sudėtimi, į ją įtraukdama ministerijos Teisės departamento patarėją širvintiškį Jurijų Kornijenko. 

Gerbiamasis V. Gapšys kaip didžiausią buvusio žirgyno direktoriaus Edgaro Jenino kaltę pateikia faktą, kad už paslaugas gardų nuomai buvo išmokėtos didelės sumos, tačiau nei ministerijos auditoriai, nei valdybos nariai atleisdami direktorių neįsigilino ar nenorėjo įsigilinti, kiek žirgų buvo laikoma pas ūkininką Artūrą Kondratavičių ir koks vieno žirgo laikymo mėnesio įkainis. Paskaičiavus pasidaro aišku, kad jokio kriminalo čia nėra: vieno žirgo laikymas pas ūkininką per mėnesį atsieina tik 50 Lt, tuo tarpu vieno žirgo laikymo žirgyne kainos vidurkis per mėnesį siekia beveik 400 Lt. Reikėtų priminti, kad tokia tvarka ir įkainiai žirgyne taikomi jau daug metų, ir nė vienai kontroliuojančiai institucijai tai neužkliuvo, E. Jeninas tik tęsė tai, kas jau buvo tapę tradicija, naudinga pačiam žirgynui. 

Svarstant audito pažymą valdybos posėdyje, su kuria E. Jeninas net nebuvo supažindintas (motyvuota, esą ji dar nebaigta), į esminius klausimus nebuvo kreipiamas dėmesys ir direktorius atleistas ne už pažeidimus, o valdybos sprendimu. 

Tenka daryti išvadą, kad ir patikra, ir pateikta pažyma buvo tik dėl akių, norint pavaizduoti, kad direktorius blogai dirba. Kodėl tada prieš mėnesį vykusiame valdybos posėdyje, kuriam pirmininkavo tuometinis viceministras R. Šatkauskas, po Valstybės kontrolės bei ministerijos planinio audito E. Jeninui nebuvo pareikšta jokių pastabų, o už gerus veiklos rezultatus buvo paskirtas 60 proc. atlyginimo priedas. Kaip tai suprasti, pone V. Gapšy, ar tai nekvepia susidorojimu su E. Jeninu? 

Absurdiškas ir V. Gapšio retorinis klausimas „kur ir už kiek po visų Lietuvos žirgynų priedanga iškeliauja veisliniai kumeliukai? Manau, kad tik šios srities specialistas žino, kas būna, kai kartais reikia svetimą kumeliuką, likusį be motinos, priskirti kitai kumelei... 

Galiausiai V. Gapšiui, toliau tuščiai eskaluojančiam vadinamąją „mailiaus bylą“, reikėtų priminti, kad teismas visiškai išteisino šioje byloje įtariamaisiais buvusius asmenis ir niekam jokie kaltinimai nebuvo pareikšti. Savo užuominomis gerbiamasis oponentas matyt norėjo padaryti kuo didesnį įspūdį tiems, kas nežino tos bylos esmės. 

Baigdamas gerb. V. Gapšiui noriu pasakyti, kad klaidų darome visi, tačiau skirtumas tas, kad vieni jas daro iš nežinojimo ar nepatyrimo, kiti – sąmoningai siekdami naudos sau ar saviškiams.

2014 m. liepos 17 d., ketvirtadienis

Seimas baigė IV (pavasario) sesiją

Šiandien Seimas baigė kovo 10 d. prasidėjusią eilinę Seimo IV (sesiją) sesiją. Jos metu parlamentarai susirinko į 51 plenarinį posėdį, kuriuose priėmė apie 300 teisės aktų. 

Ši sesija buvo pratęsta iki liepos 17 d., nes liepos 12 d. įvyko iškilmingas Seimo posėdis, skirtas Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės priesaikai priimti. Sesijoje buvo išklausytas šalies vadovės metinis pranešimas, Vyriausybės metinė veiklos ataskaita. 

Remiantis Seimo statutu, Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Priimtos pataisos sudarys galimybę pritraukti investicijų projektus į regionus

Seimas priėmė Investicijų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-3440(2), kuriomis siekiama sudaryti sąlygas pritraukti gamybos ir paslaugų investicijų projektus į regionus ir sukurti ten naujų darbo vietų. Už šias pataisas balsavo 75 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. 

Seimas įstatymą papildė nuostata, kad privatūs subjektai turi teisę inicijuoti (pasisiūlyti įgyvendinti) viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus Vyriausybės nustatyta tvarka, o įgaliotos viešojo sektoriaus institucijos turi priimti sprendimus dėl siūlomų iniciatyvų. 

„Pataisomis siūloma padaryti taip, kad privatūs subjektai turėtų teisę inicijuoti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektus. Kad verslas galėtų siūlyti infrastruktūros projektus statyti už savo pinigus ten, kur, tarkim, valstybė neplanuoja“, – anksčiau yra teigęs naujų nuostatų iniciatorius Seimo narys Kęstutis Masiulis. 

Priimtos pataisos įsigalios 2015 m. vasario 1 d. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Neveikiančius juridinius asmenis likviduoti bus paprasčiau

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Civilinio kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIP-3800(2), kuriomis nutarta supaprastinti neveikiančių juridinių asmenų likvidavimą. Už Civilinio kodekso pakeitimus balsavo 86 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai. 

Pagal naują teisinį reguliavimą likvidavimo procedūros bus pradedamos ne teismine tvarka, o kai atsiras Civiliniame kodekse nustatytos nurodytos aplinkybės. Juridinių asmenų registre yra įregistruota daugiau kaip 26 tūkst. juridinių asmenų, kurie neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų. Tokių juridinių asmenų administravimas ir jų likvidavimas teisine tvarka valstybei brangiai kainuoja. 

Juridinis asmuo, kuris prieštaraus dėl likvidavimo, turės pateikti veiklą įrodančius dokumentus. Per tris mėnesius nuo pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiuntimo ar viešo paskelbimo nepateikus nurodytų dokumentų bus pradedamos likvidavimo procedūros. „Tokių juridinių asmenų likvidavimo procedūros bus pradedamos ir vykdomos Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. <...> Nauju reguliavimu bus supaprastintos neveikiančių juridinių asmenų likvidavimo procedūros, sumažės teisėjų darbo krūvis, bus sutaupyta biudžeto lėšų, nes nereikės administruoti neveikiančių juridinių asmenų mokesčių ir kitų įmokų“, – teigiama aiškinamajame rašte. 

Priimtos pataisos, kurios supaprastina neveikiančių juridinių asmenų likvidavimą, galios ir politinėms partijos. Pagal teisės akto pakeitimus, jei politinė partija vienerius metus iš eilės nepateiks savo narių sąrašo, Teisingumo ministerija apie tai informuos Juridinių asmenų registro tvarkytoją, kuris galės pradėti likvidavimo procedūras. Aiškinamajame rašte tvirtinama, kad politinė partija, turinti likviduojamos politinės partijos statusą, negalėtų dalyvauti rinkimuose ir gauti lėšų veiklai finansuoti. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Po svarstymo pritarta Tautinių mažumų įstatymo projektui

Seimas plenariniame posėdyje po svarstymo pritarė patobulintam Tautinių mažumų įstatymo projektui (Nr. XIP-1648(3), kuriuo numatoma įtvirtinti tautinių mažumų teisių ir laisvių apsaugos pagrindinius principus. Šio dokumento priėmimas numatomas Seimo rudens sesijoje. 

Seimas nutarė nesutikti su nuostata, kad administraciniuose teritoriniuose vienetuose, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos galėtų būti ir tautinės mažumos kalba. 

Įstatymo projekte būtų įtvirtinama, kad vietovėse, kuriose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma ar bendrija, jai save priskiriantys asmenys, nepakankamai mokantys valstybinę kalbą ir jeigu tai atitinka realų poreikį, galėtų žodžiu kreiptis į vietos įstaigas ir organizacijas savo gimtąja kalba, kartu institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka užtikrintų bendravimą ir organizacijos raštvedybą valstybine kalba. Pagal priimtas pataisas tik informaciniai tautinių mažumų ar bendrijų organizacijų įregistruoti pavadinimai greta valstybinės kalbos galėtų būti ir tautinės mažumos ar bendrijos kalba. Tautinės mažumos ar bendrijos kalba pavadinimai negalėtų būti oficialiai vartojami savarankiškai. 

Svarstomame įstatyme būtų reglamentuota, kad Lietuvos Respublika, vadovaudamasi tautų lygybės ir humanizmo principais, visoms jos teritorijoje gyvenančioms tautinėms mažumoms garantuoja laisvą vystymąsi, reiškia pagarbą kiekvienai tautybei ir kalbai. Bet kokia diskriminacija rasės, tautybės, kalbos ar kitais su žmogaus tautybe susijusiais pagrindais būtų draudžiama. 

Teisės aktas įtvirtintų, kad tautinės mažumos turėtų saugoti ir gerbti valstybinę lietuvių kalbą ir kultūrą, lietuvių ir kitų tautybių tradicijas, papročius bei nepažeisti kitų žmonių teisių. Vyriausybė tose teritorijose, kur vietos valdžios daugumą sudarytų tautinių mažumų atstovai, jeigu yra pagrįstų diskriminacinės politikos požymių, turėtų siekti užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos visų asmenų teisės. 

Lietuvos Respublika, atsižvelgdama į tautinių mažumų interesus, įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pagal galimybes ir esant poreikiui suteiktų sąlygas gauti valstybės paramą ugdyti tautinės mažumos kultūrą ir švietimą. Taip pat garantuotų teisę mokytis gimtąja kalba, sudarant sąlygas turėti savo išlaikomas ikimokyklines ugdymo įstaigas, bendrojo ugdymo mokyklas, išpažinti bet kurią religiją ar neišpažinti jokios, atlikti gimtąja kalba religines apeigas ir nacionalinius ritualus bei teisę į kultūrinius ryšius su tautiečiais už Lietuvos Respublikos ribų ir kt. 

Siekiant koordinuoti tautinių mažumų politikos įgyvendinimą, Vyriausybės nustatyta tvarka būtų sudaroma dvišalė Vyriausybės ir tautinių mažumų komisija, kuri būtų patariamoji institucija. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos nario Kazio Starkevičiaus pranešimas: „Pavojaus signalas kaimui“

Kazys Starkevičius
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariui, Šešėlinės vyriausybės žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui kelia nerimą tai, kad Vyriausybės rengiamame 2015 m. biudžeto projekte žemės ūkio sričiai numatomas nepakankamas lėšų kiekis Kaimo plėtros programų bendrajam finansavimui. 

ES reglamentas leidžia valstybėms narėms Kaimo plėtros programos priemonių bendrajam finansavimui skirti nuo 15 iki 30 proc. lėšų iš nacionalinio biudžeto. Kokį procentą skirs Lietuvos Vyriausybė – 15 ar, kaip buvo žadėta, bent 25 procentus – tokį klausimą K. Starkevičius pateikė Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui, liepos 15 d. atvykusiam į susitikimą su TS-LKD frakcija. Tiesioginio atsakymo į šį klausimą Ministras Pirmininkas nepateikė, tačiau iš atsakymo buvo galima suvokti, kad 25 procentų tikrai nebus. 

Tikėtina, kad žemdirbiai ir kitais metais bus nuvilti Vyriausybės anksčiau duotais pažadais. Jau šiais metais Kaimo plėtros programos priemonių įgyvendinimui trūksta 296,3 mln. litų, o iš jų bendrojo finansavimo lėšos sudaro 71 mln. litų. 

Manau, kad dėl Vyriausybės planuojamo nepalankaus Lietuvos kaimui ir žemės ūkio sričiai 2015 m. biudžeto savo žodį turėtų tarti ne tik visuomeninės žemdirbių organizacijos, bet ir Seimo Kaimo reikalų komitetas bei Žemės ūkio ministerija“, – sako K. Starkevičius. 

Praėjusios kadencijos Vyriausybė ekonominės krizės sąlygomis išlaikė 25 proc. ES leidžiamų asignavimų Kaimo plėtros programos priemonių bendrajam finansavimui iš nacionalinio biudžeto ir jo nemažino. Pasak parlamentaro, dabartinės Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius dar kadencijos pradžioje žemdirbiams žadėjęs aukso kalnus, dabar niekaip nesuranda lėšų išlaikyti ankstesnį Kaimo plėtros priemonių bendrojo finansavimo lygį. Kiekvienam žemdirbiui aišku, kad sumažinus nacionalinio biudžeto lėšas, nebus įsisavinti visi ES skiriami pinigai kaimo plėtrai, ūkininkai bus priversti daugiau skolintis iš bankų, mokėti jiems dideles palūkanas. 

Ūkininkus gali paguosti galbūt tai, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas liepos 16 d. svarstė klausimą dėl biudžetinių asignavimų žemės ūkiui ir šio komiteto nario Kazio Starkevičiaus siūlymu priėmė sprendimą pasiūlyti Vyriausybei padidinti bendrojo finansavimo lėšų paramą nuo 15 iki 25 procentų 2014–2020 m. Europos Sąjungos programų priemonėms įgyvendinti. 

Tačiau maža vilties, kad į šį Seimo Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą bus atsižvelgta, nes, kaip rodo praktika, dabartinė Vyriausybė nėra linkusi savo pažadus vykdyti ir priimant sprendimus, atsižvelgti į žemdirbių pasiūlymus“, – nuogąstauja Seimo narys K. Starkevičius. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Politinėms partijoms ir toliau galios griežtesnės Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos

Politinės partijos, įsigydamos prekių, paslaugų ar darbų, ir toliau privalės skelbti konkursus ir vykdyti Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas procedūras. Išimtys politinėms partijoms, kaip ir iki šiol, bus taikomos tik dėl reklamos kampanijų, vaizdajuosčių ir propagandinių filmų gamybos paslaugų, skirtų politinei kampanijai, pirkimų. 

Seimas plenariniame posėdyje svarstė šalies vadovės Dalios Grybauskaitės dekretą, kuriuo pakartotinai grąžintos svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos (Nr. XIIP-1594GR). Birželio 26 d. buvo priimtos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kuriomis nutarta įtvirtinti, kad įstatymas politinėms partijoms būtų taikomas tik tais atvejais, kai prekės, paslaugos ar darbai įsigyjami už valstybės biudžeto asignavimus. Šių nuostatų iniciatoriai pažymėjo, kad politinių partijų lėšas sudaro ne tik biudžeto lėšos, bet ir nario mokesčiai, aukos, veiklos pajamos, palūkanos ir kt. „Tokiu atveju politinės partijos (jos struktūriniai padaliniai) galėtų paprasčiau ir operatyviau įsigyti reikalingų prekių, būtų atsisakyta neproporcingų biurokratinių suvaržymų ir perdėtai sudėtingų procedūrų“, – teigiama aiškinamajame rašte. 

Pasak Respublikos Prezidento vyriausiosios patarėjos Rasos Svetikaitės, priimtos pataisos prieštarauja viešajam interesui užtikrinti partijų veiklos ir lėšų panaudojimo skaidrumą, pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, sudaro prielaidas neskaidriam partijų finansavimui ir yra nesuderinamos su ES teise. „Politinė partija yra viešasis juridinis asmuo, kurio veiklos ir lėšų panaudojimo efektyvumui tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos teisėje yra ir turi būti keliami aukščiausi viešumo ir skaidrumo reikalavimai“, – teigė pranešėja. Pasak jos, priimtu įstatymu būtų grąžinama Viešųjų pirkimų įstatymo netaikymo praktika ir tai būtų rimtas pagrindas Europos Komisijai vėl pradėti Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą. 

Plenariniame posėdyje Seimas nusprendė nepritarti Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų, tačiau nepriėmė grąžinto įstatymo ir be pakeitimų, todėl liko galioti senoji įstatymo redakcija. 

Už tai, kad įstatymas būtų priimtas be Respublikos Prezidentės teiktų pataisų balsavo 70 Seimo nariai, prieš – 28, susilaikė 14 parlamentarų (tam, kad pataisos būtų priimtos, jas palaikyti turėjo bent 71 Seimo narys). Už įstatymą su Respublikos Prezidentės teiktomis pataisomis balsavo 38 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė 62 parlamentarai. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. liepos 16 d., trečiadienis

Seimo TS-LKD frakcijos narės R. Juknevičienės pranešimas: „Panemunės tiltas – ne tik Kauno miesto savivaldybės rūpestis“

Grupė Seimo narių kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių dėl tilto per Nemuną tarp Antano Juozapavičiaus prospekto ir Tilto gatvės (vadinamojo Panemunės tilto) statybos darbų. 

Viena iš kreipimosi iniciatorių Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Rasa Juknevičienė pažymi, kad tiltas – valstybinės reikšmės objektas, bet jo statybos finansavimu paliekama rūpintis tik Kauno miesto savivaldybei. 

Tenka konstatuoti, kad Panemunės tiltas Kaune yra keistai unikalus pavyzdys, kai savivaldybė yra paliekama iš esmės viena statyti valstybinės reikšmės tiltą per Nemuną“, – sako R. Juknevičienė. Po atliktos ekspertizės tapo aišku, kad tilto atramos avarinės būklės. Tiltas nebuvo remontuotas daugiau nei 50 metų. Nuspręsta avarinės būklės senąjį tiltą nugriauti susprogdinant, nes nebuvo galima toliau rizikuoti gyventojų gyvybėmis. 

Kauno miesto savivaldybė rangos sutartį dėl tilto statybos pasirašė dar 2012 m. sausį. Netrukus buvo nugriautas senasis tiltas, tačiau naujojo statybos darbai nevyksta taip sparčiai, kaip norėtų gyventojai, o už atliktus darbus atsiskaitoma vėluojant. 

Panemunės tilto statybos bendra suma siekia 102,95 mln. litų. Iš Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos planuojama gauti 70 mln. litų. Likę reikalingi statybai beveik 33 mln. litų turėtų būti skirti iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto. 

Pastaroji dar pernai padidinus skolinimosi limitą nuo 40 iki 50 proc., pasiskolino 12 mln. litų šio tilto statybai ir juos sumokėjo darbus atlikusiai bendrovei. Šiemet balandį Kauno miesto savivaldybei vietoje prašytų 15 mln. litų buvo paskirta 5 mln. litų Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos lėšų, kurios taip pat netrukus turėtų pasiekti darbus atliekantį rangovą. 

Dėl esamų finansinių įsipareigojimų ir turimų skolinimosi limitų savivaldybė neturi galimybės tik biudžeto ir skolintomis lėšomis finansuoti Panemunės tilto statybos darbų“, – pažymi Seimo nariai. 

Ateityje, nutiesus naują kelią, tiltas taps svarbia jungtimi atvažiuojantiesiems į Kauno miesto centrą iš Marijampolės plento ar Kauno–Vilniaus greitkelio, todėl parlamentarai Vyriausybės prašo 2015–2017 m. Valstybės investicijų programoje 2015 m. numatyti 40 mln. litų, kurių reikia tolesnei Panemunės tilto statybai.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Kaimo reikalų komitetas nagrinėjo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo miestuose problemas

Seimo Kaimo reikalų komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, dalyvaujant Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, Valstybės kontrolės, Vyriausybės atstovų Kauno ir Vilniaus apskrityse, Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybės bei Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovams apsvarstė nuosavybės teisių į žemę atkūrimo miestų teritorijose problemas. 

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM duomenimis, iki 2014 m. liepos 1 d. piliečių nuosavybės teisės atkurtos kaimo teritorijoje į virš 99 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto, tačiau miestuose šis skaičius siekia tik 84 proc. 

Šios dienos posėdyje buvo konstatuota, kad didžiausia problema didžiuosiuose šalies miestuose yra susijusi su naujų perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų individualiai statybai ir galimų grąžinti natūra piliečiams žemės sklypų formavimu. Šis procesas minėtuose miestuose, išskyrus Panevėžio miestą, vyksta nepakankamai sparčiai. 

Kitas klausimas susijęs su tikslinių lėšų netinkamu panaudojimu. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą 50 proc. lėšų, gautų už miesto gyvenamosiose vietovėse parduotus žemės sklypus, pervedama į savivaldybės, kurios teritorijoje parduotas žemės sklypas, biudžetą. Šios lėšos pirmiausia turi būti naudojamos grąžinamų natūra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai, parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų detaliesiems planams, žemės valdos projektams, žemės sklypų planams rengti, išnuomojamų savivaldybių patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų individualaus vertinimo išlaidoms apmokėti. Tik nesant tokio poreikio, šios lėšos gali būti naudojamos inžinerinei infrastruktūrai plėtoti ir renovuoti, tačiau nustatytos tvarkos yra nesilaikoma. Valstybės kontrolė, 2009 m. atlikusi valstybinį veiklos auditą tema „Lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės sklypus, panaudojimas“, atitinkamose savivaldybėse nustatė netinkamą tikslinių lėšų administravimo praktiką. Kaimo reikalų komitetas taip pat dar 2010 m. atkreipė dėmesį į būtinybę siekti tokio teisinio reguliavimo, kad visos lėšos, gautos pardavus valstybinę žemę, būtų skirtos tik žemės būklės gerinimui, žemės sklypų formavimui ar kitiems žemės tvarkymo darbams finansuoti, tačiau situacija šiuo klausimu nepasikeitė. 

Vykdant Valstybės kontrolės 2009 m. atlikto audito rekomendacijas, savivaldybės atsidarė atskiras sąskaitas lėšoms už parduotą žemę kaupti, jos privalo tvarkyti lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės sklypus, apskaitą ir yra atsakingos už jų naudojimą pagal paskirtį. Todėl Kaimo reikalų komitetas nusprendė kreiptis į Valstybės kontrolę, prašant įvertinti, kokiems tikslams savivaldybės panaudoja pinigus už parduotą valstybinę žemę. Prie šio klausimo svarstymo numatoma grįžti Seimo rudens sesijos metu ir pateikti pasiūlymus bei rekomendacijas valstybės institucijoms dėl restitucijos proceso miestuose paspartinimo. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

TTK domėjosi, ar valstybinio turizmo departamento atliekama turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūra atitinka vartotojų teisėtus interesus

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), reaguodamas į Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos informaciją apie kelionių organizatoriaus UAB „Go Planet Travel“ nemokumą, dėl kurio nukentėjo apie 2000 turizmo paslaugų vartotojų, taip pat į kitą viešojoje erdvėje pateikiamą informaciją apie susirūpinimą keliančią situaciją turizmo paslaugų rinkoje, šiandien surengė pasitarimą dėl kelionių organizatoriaus UAB „Go Planet Travel“ nemokumo pasekmių vartotojų teisių apsaugos srityje. 

Pasitarimo metu buvo keliami klausimai dėl poreikio tobulinti teisinį reguliavimą, siekiant apsaugoti turistus ir vartotojus nuo neigiamų pasekmių kelionių organizatoriui tapus nemokiu, taip pat analizuotos šiuo metu Turizmo įstatyme įtvirtintos Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos turizmo paslaugų rinkos dalyvių priežiūros funkcijos ir poreikis šias funkcijas išplėsti, siekiant geriau užtikrinti turizmo paslaugų vartotojų teises ir teisėtus interesus. Taip pat buvo keliami klausimai, kaip galima būtų paspartinti turistų grąžinimą į Lietuvą, siekiant išvengti turistų palikimo nežinioje svečioje šalyje, esant alinančioms oro sąlygoms ir pan. 

Pasitarime dalyvavo Teisingumo ministerijos, Ūkio ministerijos, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Lietuvos turizmo rūmų, Lietuvos turizmo asociacijos atstovai. Pasitarimo dalyviai apsikeitė nuomonėmis dėl esamos padėties turizmo paslaugų rinkoje ir galiojančio šios srities teisinio reguliavimo. Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė D. Mažeikaitė informavo, kad dar 2014 m. balandžio mėn. informavo Valstybinį turizmo departamentą apie jų susirūpinimą keliančią turizmo paslaugų organizatoriaus UAB „Go Planet Travel“ veiklą, tačiau Valstybinis turizmo departamentas pateikė atsakymą, kad nurodyto kelionių organizatoriaus veikla yra apdrausta įstatymų nustatyta tvarka ir nematė esant pakankamo pagrindo sustabdyti šio kelionių organizatoriaus veiklą. 

Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, iš Lietuvos turizmo asociacijos narių išgirdęs informaciją, kad UAB „Go Planet Travel“ kelionių paketus pardavinėjo žemesnėmis kainomis nei savikaina, domėjosi, ar dėl šio fakto Valstybinis turizmo departamentas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant nustatyti UAB „Go Planet Travel“ veiklos skaidrumą, ar nesikreipė į kitas valstybines institucijas, pavyzdžiui, į Konkurencijos tarybą, vykdydamas įstatymų pavestą turizmo paslaugų rinkos priežiūrą. Valstybinio turizmo departamento atstovų nuomone, jiems nepakanka žmogiškųjų išteklių bei įstatymais suteiktų įgaliojimų atlikti turizmo paslaugų teikėjų finansinės būklės priežiūrą bei šios rinkos produktų kainų stebėseną. 

Valstybinio turizmo departamento direktorė R. Balnienė patikino, kad šiuo metu jokių didesnių grėsmių turizmo paslaugų rinkoje neįžvelgianti, o iš viešojoje erdvėje įvardyto didelio skaičiaus rizikos grupėje esančių turizmo paslaugas teikiančių įmonių tik 3 iš jų teikia išvažiuojamojo turizmo paslaugas. 

Apibendrindamas pasitarimo metu išsakytas nuomones, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas pažymėjo, kad dėl situacijos turizmo paslaugų rinkoje reikalinga platesnė diskusija su Seimo nariais, dirbančiais komitetuose, atsakinguose už ūkio srities kontrolę bei verslo priežiūrą. Komiteto pirmininko nuomone atitinkamoms išvadoms dėl teisinio reguliavimo tobulinimo bei turizmo paslaugų vartotojų teisių stiprinimo poreikio reikalinga išsamesnė diskusija. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Žmogaus teisių komitetas: teisė gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti

Liepos 16 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas svarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 2471 straipsniu įstatymo projektą (XIIP-309(2)). 

Projektu siekiama užtikrinti vaiko asmeninio ir privataus gyvenimo, kitų duomenų slaptumo apsaugą bei išvengti papildomų neigiamų teisminės bylos nagrinėjimo pasekmių, Viešoje erdvėje neretai yra skelbiama, analizuojama, vertinama uždaruose teismo posėdžiuose nagrinėjamų ar jau išnagrinėtų bylų medžiaga (jos dalis), taip pat viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėtų bylų medžiaga (jos dalis), nustatyta nevieša proceso pabaigoje. Tokiu būdu pažeidžiamas vaiko asmens, jo privataus gyvenimo slaptumas, informacijos apie vaiko sveikatą konfidencialumas ar kiti neviešintini aspektai. 

Šiuo metu Baudžiamojo kodekso 247 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tik už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo. Teisės aktuose nėra įtvirtinta aiški atsakomybė tais atvejais, kai yra atskleidžiama ar viešai paskelbiama neviešame (uždarame) teismo posėdyje nagrinėtos bylos medžiaga ar jos dalis arba ta medžiaga ar jos dalis, kurią nevieša pripažino teismas. 

Svarstymo metu įvertinta tai, kad projektu siūloma atsakomybė už neviešos teismo medžiagos paviešimą yra galimai per griežta. Atkreiptas dėmesys, kad siūlomu projektu toks paviešinimas būtų priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltęs asmuo būtų baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tuo tarpu panaši veika – ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo yra baudžiamasis nusižengimas, už kurį nenumatoma laisvės atėmimo bausmė. 

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad baudžiamoji atsakomybė už ne viešos teismo medžiagos paviešinimą neturėtų būti apribota nukentėjusiu laikant tik nepilnametį. Uždari teismo posėdžiai galimi siekiant žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat užkirsti kelią valstybės, profesinių ar komercinių paslapčių paviešinimui. Todėl tikslinga svarstyti galimybę baudžiamąją atsakomybę taikyti visais atvejais, kai yra atskleidžiama ar viešai paskelbiama neviešame (uždarame) posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiaga ar jos dalis arba ta medžiaga ar jos dalis, kurią nevieša pripažino teismas. 

Įvertinęs Vyriausybės nuomonę ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojos Audronės Nugaraitės posėdžio metu išsakytą nuomonę, komitetas pripažino, kad projektas turi būti tobulinamas, tačiau iš esmės pritarė šiam įstatymo projektui. 

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis skelbia: „<...>Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. <...>. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Sveikatos reikalų komitetas: „Būtina griežtinti vaikų žaidimo aikštelių priežiūrą ir kontrolę“

Liepos 14 d. vyko Seimo Sveikatos reikalų komiteto sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės vaikų žaidimo aikštelių saugumo problemoms spręsti posėdis, kurio metu buvo išklausyta informacija apie vaikų žaidimo aikštelių priežiūros patirtį Europoje, vaikų saugumo žaidimo aikštelėse užtikrinimo priemones, Lietuvos savivaldybių asociacijos informacija apie vaikų žaidimo aikštelių būklę Lietuvos savivaldybėse, taip pat buvo pristatyti vieningos higienos normos ir statybos techninių reglamentų rengiami pakeitimai. 

Lietuvos savivaldybių asociacijos atliktos apklausos duomenimis, iš duomenis pateikusių 30 savivaldybių tik 41 proc. vaikų žaidimų aikštelių yra sertifikuotos ir visiškai atitinka saugos reikalavimus. Vaikų žaidimo aikštelių techninę priežiūrą organizuoja savininkai (savivaldybės, seniūnijos, bendruomenės, įstaigos). Centralizuotai vaikų žaidimų aikštelių priežiūrą vykdo tik Vilniaus, Alytaus, Druskininkų, Palangos, Anykščių, Kretingos savivaldybės (konkurso būdu priskirtos įmonės, sertifikatus turintys, apmokyti darbuotojai). Tai sudaro 20 proc. duomenis pateikusių savivaldybių. 69 proc. savivaldybių vaikų žaidimų aikštelių priežiūrą atlieka patys savininkai (neapmokyti ir sertifikatų neturintys asmenys), 11 proc., savivaldybių priežiūros nevykdo. Taigi, vertinant šiuo metu vykdomą vaikų žaidimų aikštelių priežiūrą, reikia pažymėti, kad problemų šioje srityje yra labai daug ir jas reikia spręsti. 

Kitą darbo grupės posėdį numatyta surengti š. m. rugsėjo mėnesį. Posėdžio metu planuojama išklausyti Lietuvos savivaldybių asociacijos informaciją apie vaikų žaidimo aikštelių būklę kitose Lietuvos savivaldybėse ir svarstyti parengtą higienos normos projektą bei kitų teisės aktų projektus, reglamentuojančius vaikų žaidimų aikštelių priežiūrą ir kontrolę. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Sveikatos reikalų komitetas siūlo Vyriausybei apsvarstyti galimybę sveikatos apsaugos ministro įsakymus dėl neurochirurgijos paslaugų optimizavimo pripažinti netekusiais galios

Šiandien Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo priimtas sprendimas „Dėl neurochirurgijos paslaugų organizavimo“. Komitetas 2014 m. liepos 9 d. posėdyje išklausė Lietuvos neurochirurgų draugijos, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, Klaipėdos universitetinės ligoninės, Respublikinės Klaipėdos ligoninės, Panevėžio ligoninės, Šiaulių ligoninės informaciją apie 2014 m. birželio 10 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymus (Nr. V-676 “Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 652 „Dėl neurochirurgijos stacionarinių vaikų ir suaugusiųjų paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų pakeitimo“ ir Nr. V-677 „Dėl neurochirurgijos paslaugų optimizavimo 2014 – 2020 metų plano patvirtinimo“), kuriais numatoma nuo 2015 m. sausio 1 d. pertvarkyti šiuo metu veikiančią neurochirurgijos pagalbos teikimo Lietuvoje tvarką. 

Daugelis posėdyje pasisakiusiųjų neurochirurgijos paslaugas teikiančių gydymo įstaigų atstovų nepritarė Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomam neurochirurgijos paslaugų optimizavimo planui. Akcentuota, kad įgyvendinant ministro įsakymus, būtų apribota Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių neurochirurgijos tarnybų veikla, nes jose būtų teikiama ribota skubi neurochirurginė pagalba, o beveik visa planinė pagalba būtų nukreipiama į Kauno klinikas. 

Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad rengiant ir svarstant minėtų įsakymų projektus, buvo ignoruojamos Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių neurochirurgijos centrų nuomonės ir pasiūlymai, o neurochirurgijos paslaugų optimizavimo planas parengtas orientuojantis į Kauno klinikų interesus. Lietuvos neurochirurgų draugijos teigimu, darbo grupės posėdžiuose nesudarytos galimybės išsakyti nuomonių, prieštaraujančių siūlomam projektui, darbo grupė savo veiklos nebaigė, galutinių išvadų ministrui nepateikė, o visų Lietuvos miestų, išskyrus Kauno, atstovai pasisakė prieš siūlomą projektą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad rengiant įsakymų projektus galimai buvo pažeisti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio reikalavimai. 

Komitetas pažymi, kad priimant sprendimus, kurie iš esmės keičia galiojančią neurochirurgijos paslaugų teikimo tvarką, būtina pasiekti sutarimą tarp visų suinteresuotų gydymo įstaigų, medikų asociacijų ir sveikatos sistemos politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų. Be to, iš esmės keičiant galiojančią tvarką, naujos teisės aktų nuostatos turėtų įsigalioti palaipsniui, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių. 

Posėdžio metu komitetas nusprendė siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei peržiūrėti 2014 m. birželio 10 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymus Nr. V-676 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 652 „Dėl neurochirurgijos stacionarinių vaikų ir suaugusiųjų paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ pakeitimo“ ir Nr. V-677 „Dėl neurochirurgijos paslaugų optimizavimo 2014 – 2020 metų plano patvirtinimo“ ir įvertinus jų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, apsvarstyti galimybę šiuos įsakymus pripažinti netekusiais galios. Taip pat pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai sudaryti naują darbo grupę, kuri, atlikusi visapusišką neurochirurginės pagalbos paslaugų teikimo bei specialistų poreikio analizę, savo veikloje vadovaudamasi skaidrumo, viešumo, atvirumo principais, peržiūrėtų 2014 m. birželio 10 d. SAM įsakymų Nr. V-676 ir Nr. V-677 nuostatas, ir juos patobulintų. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

VVSK pritarė Regioninės plėtros įstatymo projektui

Šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) pritarė Regioninės plėtros įstatymo projektui (Nr. XIIP-1795). Šiuo projektu siekiama padidinti regionų plėtros tarybų vaidmenį, veiklos efektyvumą įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką, padidinti nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančių subjektų veiklos efektyvumą administruojant ir panaudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. 

Siekiant, kad ateityje nacionalinė regioninė politika būtų formuojama ir įgyvendinama kaip viešoji politika, orientuota į subalansuotą visų Lietuvos regionų konkurencinių, taip pat ir tarptautinių, pranašumų vystymą, pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2015 m. birželio 1 d. patvirtinti naujos redakcijos Lietuvos regioninės plėtros įstatymo koncepciją ir apie tai informuoti Seimą ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. pateikti koncepcijos pagrindu parengtą Lietuvos regioninės plėtros įstatymo naują redakciją bei įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, reikalingus šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus tikslus ir uždavinius. Vienas iš uždavinių yra tai, kad už dalyvavimą formuojant nacionalinę regioninę politiką ir jos įgyvendinimą regionuose atsakytų regionų plėtros tarybos, sudaromos delegavimo būdu, turinčios viešojo juridinio asmens statusą, viešojo administravimo įgaliojimus ir joms pavaldžias administracijas (agentūras). 


incė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė