2014 m. lapkričio 30 d., sekmadienis

Konferencijos „Žymiausios Lietuvos moterys istorijos tėkmėje“ akimirkos

Prezidento kanceliarijos nuotrauka, aut.- R. Dačkus 
Šiandien, lapkričio 30 d., nuo 13.00 – 16.00 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko konferencija „Žymiausios Lietuvos moterys istorijos tėkmėje“. 

Konferenciją atidarė Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. 

Konferenciją moderavo 
Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas mjr. Donatas Mazurkevičius 
Lietuvos moterų lygos Kauno skyriaus pirmininkė doc. Meilutė Asanavičienė 

Prezidento kanceliarijos nuotrauka, aut.- R. Dačkus
Konferencijos globėja 
Lietuvos Respublikos Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė 

Organizatoriai 
Lietuvos moterų lyga (LML) 
Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovė 

Konferencijos metu buvo eksponuojama dailininkės Laimos Tubelytės-Kriukelienės nutapyti viduramžių Lietuvos žymiausių moterų portretai, taip pat buvo pristatyta Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro ir Šv. Ignaco Lojolos kolekcijos sukurta rūbų kolekcija „Karalių pasakos“, bei koncertavo Kauno kultūros centro „Tautos namai“ vyrų choras „Perkūnas“, kurio vadovas Romaldas Misiukevičius, koncertmeisterė Gailutė Bogdanaitė. 

 



Programa 

Lietuvos Respublikos himnas 

Įžanginis žodis – Karininkų ramovės viršininkas mjr. Donatas Mazurkevičius. 

Jos Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas.

Lietuvos Respublikos Seimo narės, konferencijos globėjos Vincės Vaidevutės Margevičienės sveikinimas. 


Pranešimai 

„Viduramžių Lietuvos žymiausios moterys“, doc. Anelė Butkuvienė.

„Tarpukario nepriklausomos Lietuvos žymiausios moterys“, prof. dr. Virginija Jurėnienė.

„Rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – Lietuvos moterų politinio judėjimo pradininkė“, LML Panevėžio skyriaus pirmininkė Liudvika Knizikevičienė.

„Mūsų laikų žymiausios Lietuvos moterys“, LML pirmininkė prof. Ona Voverienė. 

Baigiamasis žodis LML Kauno skyriaus pirmininkė doc. Meilutė Asanavičienė. 


Lietuvos moterų lyga buvo įkurta 1992 m. spalio 29 dieną. 

Lygai vadovavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Oželytė-Vaitiekūnienė. Tuo metu buvo pasirinktos tokios veiklos kryptys: „Moterys ir politika“, „Šeimos“, „Švietimo“ ir „Mokslo, kultūros ir informacijos“ . 

1994 m. kovo 4 d. Lietuvos moterų lygos pirmininke išrinkta prof. O. Voverienė. 

Buvo paruošta nauji įstatai ir nauja veiklos programa, kurios pagrindiniai tikslai: skatinti moterų visuomeninį ir politinį aktyvumą; ugdyti pilietiškumą, padėti moterims įtvirtinti Lietuvoje lygias teises ir galimybes visose valdžios, gamybos ir kultūros srityse, politikoje ir valdyme; gaivinti tautos dvasines, dorovines, kultūros, istorijos ir šeimos vertybes; ugdyti Lietuvos žmonių tautinę savimonę.














2014 m. lapkričio 28 d., penktadienis

2014 m. gruodžio 3 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2014-12-03 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. lapkričio 27 d., ketvirtadienis

Seimo opozicijos lyderio A. Kubiliaus pranešimas: „Socialdemokratai vėl lipa ant to paties grėblio“

Andrius Kubilius
Socialdemokratai, kurių neatsakingos biudžeto politikos dėka Lietuva nesugebėjo kitaip nei estai spartaus ūkio augimo laikais pasiruošti ekonominei krizei ir dėl staigaus ir greito ūkio nuosmukio Lietuvos skola padidėjo daugiau nei du kartus – vėl lipa ant to paties grėblio. 

Nors ši Vyriausybė, kitaip nei buvusioji, dirba stabilaus ekonomikos augimo sąlygomis, panašu, kad socialdemokratai nesuinteresuoti, kad valstybės skola pagaliau imtų mažėti, – pažymi Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kubilius. – Daug kartų kritikavusi buvusią Vyriausybę už skolos didėjimą tada, kai ekonomika smuko dviženkliais skaičiais, dabartinė Vyriausybė, turinti realią galimybę pagaliau subalansuoti finansus ir mažinti skolas, yra pasirengusi apeidinėti ir keisti net savo pačios patvirtintas taisykles tam, kad tik galėtų kuo daugiau išlaidauti“. 

Pasak parlamentaro, socialdemokratų Vyriausybė ne tik manipuliuoja Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatomis, kurį Seimui, beje, pasiūlė pats finansų ministras Rimantas Šadžius, bandydama dirbtinai pagerinti biudžeto deficitą, kas iš tiesų reiškia tik trypčiojimą vietoje, bet ir siūlo Seimui pakeisti Biudžeto sandaros įstatymą, pagal kurį Vyriausybė turėtų savo užkulisinį biudžetą, kas iš esmės pažeidžia išimtinę Seimo teisę tvirtinti biudžeto išlaidų dydį. 

Kaip žinome, Fiskalinės drausmės įstatymas riboja politikų galimybes įgyvendinti savo fantazijas skolon. Tačiau socialdemokratų retorika šokiruoja: jeigu įstatymas trukdo, tuo blogiau įstatymui. Socialdemokratai ne tik susikūrė išlaidų augimo rezervą iš biudžeto deficito pseudo pagerėjimo, bet dar nori pasilikti sau teisę viršyti tą dirbtinį rezervą, tam panaudojant pasiskolintas lėšas, viršijant Seimo patvirtintus asignavimų limitus“, – sako opozicijos lyderis. 

Taip sukuriamos bent trys problemos: ne tik apeinama išimtinė Seimo kompetencija spręsti dėl viešųjų išlaidų, bet dar ir sukuriama papildoma landa auginti išlaidas, viršijančias Fiskalinės drausmės įstatymo nustatytas ribas. Taip iš esmės pakertamas pasitikėjimas biudžeto rengimo, tvirtinimo ir vykdymo skaidrumu, dėl kurio taip noriai visose tarptautinėse auditorijose į krūtinę mušasi Algirdas Butkevičius ir R. Šadžius. 

Iki krizės „išlaidos iš skolintų lėšų“ nuolat pateikdavo nemalonių siurprizų, kai faktinis deficitas gerokai viršydavo Seimo patvirtintą dėl „nekaltos“ Vyriausybės teisės skolinti einamosioms išlaidoms papildomai. Tokios išlaidos turi būti suplanuotos biudžete ir skaidriai apskaitomos, jos turi būti įtrauktos į išlaidų augimo taisyklės skaičiavimus, priešingu atveju Seimo tvirtinami dydžiai neturi jokios prasmės. Bet Seimas to, regis, net nenori suprasti. 

Tokia „kūrybinga apskaita“, kuri iki krizės jau kainavo Lietuvai patikimumą dėl nuolatinių deficito siurprizų, patrauks ne tik šalių narių finansų politiką prižiūrinčias Europos Komisiją ir Tarptautinį valiutos fondą, bet gali patraukti ir finansų rinkos dėmesį. Pastaroji tokius socialdemokratų viražus veikiausiai tiesiog įkainos brangesne skolinimosi kaina, kurią sumokės visi mokesčių mokėtojai“, – prognozuoja A. Kubilius. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė


2014 m. lapkričio 26 d., trečiadienis

Šiandien sukanka 60 metų nuo generolo Jonas Žemaičio–Vytauto sušaudymo

Jonas Žemaitis-Vytautas. XX a. 4 deš.
Genocido aukų muziejus
Šiandien sukanka 60 metų, kaip sovietų okupantai pasmerkė Lietuvos Prezidentą, generolą Joną Žemaitį–Vytautą sušaudymui. 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Vincė Vaidevutė Margevičienė primena, kad šios iškilios asmenybės kova devynerius metus šaltuose bunkeriuose nepritekliuje, pavojuose, kiekvieną dieną pasiruošus žūti už Tėvynę išpildė didžiausius tautos lūkesčius. Jie buvo įrašyti į Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją, kad Lietuva „prisidėdama prie kitų tautų pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrįstą pastovią taiką, besiremiančią pilnutiniu įgyvendinimu tikrosios demokratijos principų, išplaukiančių iš krikščioniškosios moralės supratimo ir paskelbtų Atlanto Chartijoje, Keturiose Laisvėse, 12-je Prezidento Trumeno Punktų, Žmogaus teisių Deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvės Deklaracijose, prašo visą demokratinį pasaulį pagalbos savo tikslams įgyvendinti“. 

Jono Žemaičio-Vytauto paminklas
prie Krašto apsaugos muziejaus
Pasak Seimo narės, šiandien, prisimenant prieš 60 metų sušaudytą Lietuvos Respublikos Prezidentą, jo žodžiai kaip niekad yra aktualūs. Lygiai taip, kaip išliko aktualūs partizanų žodžiai, rašyti 1947 m. Šventajam Tėvui su raginimu išgirsti kovojančios Lietuvos balsą: „Šventasis Tėve, mes tikimės būti išklausyti. Mes daug ir labai daug iškentėjome dėl švento tikėjimo, dėl apaštalų Sosto ištikimumo. Todėl turime vilties tikėtis Jūsų pagalbos. Mes mirštame, bet mirdami norime girdėti Jūsų paguodos žodį ir pasaulio katalikų suraminimą, kad mūsų vaikai daugiau nebekentės dvasios vergijos. Mes tikime, kad Jūsų galingas žodis pajudins laisvę mylinčių tautų Vadus iš susnūdimo. Šventasis Tėve, mūsų raštas nėra toks, kokį norėtume parašyti. Rašome pogrindyje, prie mirgančios lemputės, kas valandėlę laukdami čekistų. Tyčiomis nežymime vietų ir asmenų, nenorėdami čekistams duoti medžiagos. Kai šis raštas Jus pasieks, gal mūsų nebebus. Kol jį nuneš, daug nešančiųjų pervers čekistų kulka. Šventasis Tėve, mums, mirštantiems už Religijos ir Tautos laisvę, suteik palaiminimą“. 

Jono Žemaičio-Vytauto paskutinė nuotrauka daryta,
daryta KGB vidaus kalėjime. Vilnius, 1953 m. 
1953 m. Maskvos Butyrkų kalėjime teismo posėdžio metu Lietuvos Prezidentas, generolas Jonas Žemaitis-Vytautas sakė: „Istorija moko, kad kraujas niekada nebūna pralietas veltui. Jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto metų Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus. (...) Aš kaip ir kiti mano bendražygiai, laikau, kad Sovietų sąjunga savo ginkluotomis pajėgomis įsiveržė į mūsų šalį...“. Tribunolo pirmininkas pasipiktinęs nutraukė teisiamąjį ir pareikalavo paskutinio žodžio nenaudoti antisovietinei agitacijai. Bet J. Žemaitis tęsė: „Šį sovietinės vyriausybės žingsnį laikau neteisėtu ir todėl laikau, kad neturiu tarnauti sovietinėje armijoje. (...) Visus pogrindžio veiksmus, kurio dalyviu buvau aš, nukreiptus prieš sovietinę valdžią, aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Tik noriu pabrėžti, kad kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova prisilaikytų humanizmo principų. Jokių žvėriškumų aš neleidau. Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Aš vis tiek laikau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatus“. 

1997 m. Lietuvos pašto ženklas,
skirtas Jonui Žemaičiui-Vytautui
Jonas Žemaitis–Vytautas po mirties apdovanotas Vyčio kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu. Jo vardu pavadinta Lietuvos karo akademija, keletas mokyklų. 

Su pagarba ir pamoka ateičiai privalome prisiminti šią iškilą Lietuvos asmenybę. Prezidentas generolas Jonas Žemaitis–Vytautas iki pat mirties neišdavė savo Tėvynės, tikėjo jos Nepriklausomybe, nors ir suprasdamas savo padėties beviltiškumą kartu su bendražygiais kovojo rezistencijoje. Tai istorinis pavyzdys visiems, kas yra tikra meilė Lietuvai“, – sako V. Vaidevutė Margevičienė.


Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas išklausė VRM informaciją valstybės ir savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijas

Šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK), vykdydamas parlamentinę kontrolę, išklausė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) informaciją apie 2013 m. valstybės ir savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijas. 

Iš pateiktos informacijos paaiškėjo, kad viešajame sektoriuje 2013 metais vidutiniškai dirbo 366 991 darbuotojai, iš jų 176 673 valstybės viešojo sektoriaus organizacijose ir 190 354 savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijose. Daugiausiai darbuotojų dirbo biudžetinėse įstaigose – 200 532, viešosiose įstaigose – 88 042, valstybės ir savivaldybių įmonėse – 14 803, akcinėse bendrovėse – 24 830, uždarosiose akcinėse bendrovėse – 16 387. Savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijų yra 4,4 kartus daugiau nei valstybinio viešojo sektoriaus organizacijų. Savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijos sudaro 82 proc. visų viešojo sektoriaus organizacijų. Savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijose dirba apie 7 proc. daugiau darbuotojų nei valstybinio viešojo sektoriaus organizacijose. Savivaldybių viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio mediana apie 24 proc. mažesnė, nei valstybinio viešojo sektoriaus darbuotojų. 

Komitetas, susipažinęs su pateikta informacija ją įvertins ir sprendimą priims kitame posėdyje. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. lapkričio 25 d., antradienis

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: „Seimo Pirmininkė nesiima jokių veiksmų dėl susidariusios padėties Etikos ir procedūrų komisijoje“

Frakcijų atšaukti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariai Valentinas Stundys, Vytautas Juozapaitis, Stasys Šedbaras, Dalia Teišerskytė ir Povilas Urbšys pakartotinai kreipėsi į Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę dėl susidariusios padėties Etikos ir procedūrų komisijoje. 

Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad šiandien Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pavaduotojas Mečislovas Zasčiurinskas kviečia posėdį, taip pažeisdamas Seimo statuto reikalavimus, kurie numato, kad eilinį posėdį kviečia pirmininkas, o neeilinį gali inicijuoti vienas trečdalis jos narių savo parašais.

Esame įsitikinę, kad Seimo Pirmininkė turi visus įgaliojimus skubiai spręsti komisijos problemas taip, kad nebūtų vilkinamas komisijos sudėties pakeitimo bei naujos sudarymo tvarkos svarstymas posėdžiuose. Bet koks šio klausimo vilkinimas suteikia kai kuriems komisijos atstovams imtis teisiškai abejotinų veiksmų“, – teigia Seimo nariai. 

Savo deleguotus Seimo narius atšaukusių frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnai ragino skubiai spręsti komisijos sudarymo klausimus, kad būtų užtikrintas efektyvus jos darbas, tačiau iki šiol jokių veiksmų nesiimama. 

Taigi Seimo nariai dar kartą ragina Seimo Pirmininkę ne tik sustabdyti kolegų pastangas gilinti chaosą komisijoje, bet ir imtis ryžtingų veiksmų, kad problemos būtų kuo skubiau sprendžiamos. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Kitais metais didės akcizas tabakui ir alkoholiui

© DELFI (V. Kopūsto nuotr.)
Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Akcizų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-2382(2), kuriomis nutarta nuo 2015 m. kovo 1 d. didinti akcizus alui, vynui bei kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. Už naujus teisės akto pakeitimus balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 11 parlamentarų. 

Pagal priimtas įstatymo pataisas akcizas didės už produkto hektolitrą: alui – nuo 9,35 iki 10,74 litų (3,11 eurų) už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifą; vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 8,5 proc., – nuo 85 iki 98,99 litų (28,67 eurų); vynui ir fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais didesnė kaip 8,5 proc., – nuo 225 iki 249,02 litų (72,12 eurų); tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 proc., – nuo 281 iki 308,99 litų (89,49 eurų); tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 proc., – nuo 400 iki 435,99 litų (126,27 eurų); etilo alkoholiui – nuo 4460 iki 4560 litų (1320,67 eurų). 

Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.
Akcizų įstatymo pataisomis akcizų už cigaretes specifinį elementą nuspręsta padidinti nuo 157 iki 166,01 litų (48,08 eurų) už 1000 cigarečių kartu nustatant, kad minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1000 cigarečių bus ne mažesnis nei 77,91 eurų (269 litų), šiuo metu nustatyta 256 litai. Cigarams ir cigarilėms taikomas akcizų tarifas didės nuo 93 iki 96,99 litų (28,09 eurų) už kilogramą šių produktų. 

Kaip tvirtinama dokumento aiškinamajame rašte, Lietuva palaipsniui iki 2017 gruodžio 31 d. turi didinti akcizų tarifą cigaretėms, kad jis pasiektų Europos Sąjungos acquis nustatytą minimalų apmokestinimo akcizais lygį. Akcizus palaipsniui planuojama didinti taip pat 2016 ir 2017 metais. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė



2014 m. lapkričio 24 d., pirmadienis

Kviečiame į konferenciją „Žymiausios Lietuvos moterys istorijos tėkmėje“

Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio 1920 m. gegužės 15 d.
pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (centre),
posėdžio sekretorė Ona Muraškaitė-Račiukaitienė (antra iš kairės)
ir parlamento narės (iš kairės į dešinę) Emilija Spudaitė-Gvildienė,
Salomėja Stakauskaitė, Magdalena Draugelytė-Galdikienė, 1921 m.

(Nuotrauka iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų)
Mielieji, 

maloniai kviečiame šį sekmadienį (lapkričio 30d.) 13.00 – 16.00 val. į konferenciją „Žymiausios Lietuvos moterys istorijos tėkmėje“, kuri vyks Kauno karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19, Kaunas). 

Konferenciją moderuoja 
Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas mjr. Donatas Mazurkevičius 
Lietuvos moterų lygos Kauno skyriaus pirmininkė doc. Meilutė Asanavičienė

Konferencijos globėja  
Lietuvos Respublikos Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė 

„Karalių pasakos“
Organizatoriai 
Lietuvos moterų lyga (LML)
Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovė

Konferencijos metu bus eksponuojama dailininkės Laimos Tubelytės-Kriukelienės nutapyti viduramžių Lietuvos žymiausių moterų portretai, taip pat bus pristatyta Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro ir Šv. Ignaco Lojolos kolekcijos sukurta rūbų kolekcija „Karalių pasakos“.
„Karalių pasakos“

Programa 

Lietuvos Respublikos himnas 

Įžanginis žodis – Karininkų ramovės viršininkas mjr. Donatas Mazurkevičius. 

Svečių sveikinimai. 

„Barbora Radvilaitė“
Pranešimai 

„Viduramžių Lietuvos žymiausios moterys“, doc. Anelė Butkuvienė. 

„Tarpukario nepriklausomos Lietuvos žymiausios moterys“, prof. dr. Virginija Jurėnienė. 

„Rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – Lietuvos moterų politinio judėjimo pradininkė“, LML Panevėžio skyriaus pirmininkė Liudvika Knizikevičienė. 

„Mūsų laikų žymiausios Lietuvos moterys“, LML pirmininkė prof. Ona Voverienė. 

„Sofija Vytautė“
Baigiamasis žodis 

LML Kauno skyriaus pirmininkė doc. Meilutė Asanavičienė. 

Koncertas 

Koncertuos Kauno kultūros centro „Tautos namai“ vyrų choras „Perkūnas“, vadovas Romaldas Misiukevičius, koncertmeisterė Gailutė Bogdanaitė. 


Lietuvos moterų lyga buvo įkurta 1992 m. spalio 29 dieną. 

„Karalienė Morta“
Lygai vadovavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Oželytė-Vaitiekūnienė. Tuo metu buvo pasirinktos tokios veiklos kryptys: „Moterys ir politika“, „Šeimos“, „Švietimo“ ir „Mokslo, kultūros ir informacijos“ . 

1994 m. kovo 4 d. Lietuvos moterų lygos pirmininke išrinkta prof. O. Voverienė. 

Buvo paruošta nauji įstatai ir nauja veiklos programa, kurios pagrindiniai tikslai: skatinti moterų visuomeninį ir politinį aktyvumą; ugdyti pilietiškumą, padėti moterims įtvirtinti Lietuvoje lygias teises ir galimybes visose valdžios, gamybos ir kultūros srityse, politikoje ir valdyme; gaivinti tautos dvasines, dorovines, kultūros, istorijos ir šeimos vertybes; ugdyti Lietuvos žmonių tautinę savimonę.






2014 m. lapkričio 18 d., antradienis

Seimo TS-LKD frakcijos pareiškimas: „Opozicija atstovų į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją nedeleguos, kol nebus pakeistas komisijos formavimo principas“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnai kreipėsi į Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę, valdančiųjų frakcijų seniūnus ir Seimo narius, informuodami, kad naujų narių į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją šios frakcijos nedeleguos, kol nebus inicijuoti esminiai sprendimai dėl komisijos formavimo ir jos veiklos reglamentavimo. 

Vis dėlto tikimės, kad Seimo Pirmininkė L. Graužinienė pajėgs suvokti savo asmeninę atsakomybę ir inicijuos demokratiškų sprendimų paiešką susidariusioje situacijoje“, – teigia frakcijų seniūnai bendrai pasirašytame pareiškime

Primename, kad spalio 14 d. Seimo TS-LKD, Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Mišri Seimo narių grupė dar kartą įvardijo esmines Seimo Etikos ir procedūrų komisijos veiklos problemas, kurios jau daro žalą viso Seimo prestižui ir, pažymėdamos, kad nesulaukę Seimo Pirmininkės žadėtos reakcijos po prieš metus buvusių pirmųjų opozicijos protesto veiksmų, atšaukė savo atstovus iš Etikos ir procedūrų komisijos bei pateikė Seimo Pirmininkės sekretoriatui atitinkamą Seimo nutarimo projektą. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo opozicijos lyderio A. Kubiliaus pranešimas: „Visos autoritetingos institucijos kritiškai vertina kitų metų biudžetą, o premjeras ir finansų ministras to „negirdi“

Valstybės kontrolei pateikus kritišką išvadą dėl kitų metų biudžeto projekto, abi svarbiausios autoritetingos valstybės institucijos, atsakingos už šalies finansus – Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas – aiškiai pasakė, kad kitų metų biudžeto pajamos nepagrįstai išpūstos, o numatytas išlaidų augimas prieštarauja Fiskalinės drausmės įstatymui. Todėl jei ši Vyriausybė dar turi premjerą ir finansų ministrą, jie turi imtis atsakomybės atsiimti ir peržiūrėti biudžeto projektą, kad šis atitiktų įstatymus bei būtų pagrįstas realistinėmis ekonominėmis prognozėmis, – sako Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius. – Priimti biudžeto projektą tokį, koks jis pateiktas, nėra jokių galimybių, nes jo priėmimas po tokių išvadų pakirstų pasitikėjimą Lietuva tarptautinėse rinkose, o tai savo ruožtu didintų valstybės skolinimosi kainą“. 

Valstybės kontrolė Seimui pateiktoje išvadoje nurodo, kad „apskaičiuotas 2014 m. valdžios sektoriaus deficitas sieks 1,3 proc. BVP, o 2015 m. – 1,2 proc. BVP. Vadovaujantis Fiskalinės drausmės įstatymu, esant mažesniam kaip 1 proc. BVP valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimui (nuo -1,3 iki -1,2 proc.), 2015 m. valstybės biudžeto asignavimų prieaugiui turėtų būti taikomas apribojimas, tačiau Vyriausybė 2015 m. biudžeto projekte suplanavo 4,8 proc. valstybės biudžeto asignavimų prieaugį“. Valstybės kontrolė taip pat nurodo, kad jau šių (2014) metų fiskalinio deficito pagerėjimo užduotis pasiekta tik todėl, kad pasikeitė šio rodiklio apskaičiavimo metodologija. Primename, kad Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija (TS-LKD) spalį kreipėsi į Valstybės kontrolę prašydama įvertinti, ar Fiskalinės drausmės įstatymas nebuvo pažeistas jau šiais metais. 

Valstybės kontrolė taip pat kritiškai vertina pajamų iš visų planuojamų mokesčių surinkimo planus, teikdama, kad pajamos prognozuojamos neapdairiai ir neįvertinant galimų rizikų. 

Valstybės kontrolė galutinai patvirtino mūsų jau ne kartą išsakytus nuogąstavimus dėl biudžeto projekto atitikties Fiskalinės drausmės įstatymui ir pernelyg optimistinio pajamų plano. Tačiau Valstybės kontrolė pateikia dar vieną labai svarbią išvadą – Lietuvos fiskalinės drausmės sistema neturi reglamentuotų automatinių koregavimo mechanizmų, jei deficito rodiklis stipriai nukryptų nuo planuojamo, o tai neatitinka Fiskalinės sutarties nuostatų. Reikalaujame skubių Vyriausybės veiksmų taisant Valstybės kontrolės įvardintus trūkumus“, – sako TS-LKD frakcijos seniūnas Andrius Kubilius. 

Primename, kad TS-LKD frakcijos seniūnas A. Kubilius dar biudžeto projekto pateikimo Seime metu spalį reikalavo, kad Vyriausybė atsiimtų biudžeto projektą, nes jis prieštarauja fiskalinės drausmės įstatymui bei remiasi nepamatuotomis ekonominėmis prognozėmis. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Patikslinti reikalavimai dėl prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-1582(2), kuriomis nuspręsta patikslinti prekybos alkoholiniais gėrimais reikalavimus prekybos vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Už naujas nuostatas balsavo 93 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai. 

Pagal priimtas pataisas įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams, norintiems verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, licencijos išduodamos, jeigu jie pateiks Vyriausybės nustatyta tvarka daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą (sutikimą pasirašantys asmenys gali jame nurodyti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką). TS-LKD frakcijos ir Seimo nario Antano Matulo nuomone, šie teisės akto pakeitimai suteiks daugiabučių namų gyventojams daugiau teisių sprendžiant, t. y. jų balsas daugiau lems, ar steigti alkoholio parduotuvę daugiabutyje, ar ne. 

Iki šiol buvo nustatyta, kad norint gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose įrengtose mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose turi būti pateiktas daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) arba, jeigu tokia bendrija neįsteigta ar ji valdo daugiau kaip vieną daugiabutį, gyvenamojo namo patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimas. 

Naujos nuostatos įsigalios 2015 m. gegužės 1 d. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. lapkričio 17 d., pirmadienis

Seimo TS-LKD frakcijos seniūno, Seimo opozicijos lyderio A.Kubiliaus pareiškimas: „Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė vėl didina valstybės tarnautojų skaičių“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) seniūnas, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pastebi, kad socialdemokratų vadovaujamoje koalicinėje Vyriausybėje grįžtama prie tų pačių tendencijų – spartaus valstybės tarnautojų skaičiaus didinimo. Valstybės tarnybos departamento pateikiami duomenys rodo, kad ši Vyriausybė jau „atkūrė“ daugiau nei pusę TS-LKD koalicinės Vyriausybės sumažinto valstybės tarnautojų skaičiaus. Todėl opozicijos lyderis skeptiškai vertina deklaruojamą Vyriausybės siekį optimizuoti valstybės tarnybos aparatą. 

Pradėję darbą Vyriausybėje 2009 metais radome daugiau nei 30 tūkstančių valstybės tarnautojų, o jų skaičius per praėjusios socialdemokratų Vyriausybės (2004–2008 m.) valdymo metus buvo išaugęs beveik 10 tūkstančių! – sako A. Kubilius. – Per ketverius mūsų Vyriausybės valdymo metus šį skaičių pavyko sumažinti ir stabilizuoti, tačiau dabar matome, kad A. Butkevičiaus Vyriausybė vėl sparčiai augina valstybės tarnautojų skaičių – per dvejus jos valdymo metus jis išaugo daugiau nei tūkstančiu. Tad matome pasikartojančią tendenciją ir politinės valios stygių efektyvinti valstybės tarnybą“. 

Valstybės tarnautojų skaičiaus dinamika – pridedamoje lentelėje


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo nario A. Kubiliaus pranešimas: „Ar Lietuva dar turi premjerą ir finansų ministrą?“

Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus kalba, pasakyta spaudos konferencijoje.

Du Seimo komitetai patvirtino Lietuvos ilgalaikės paramos Ukrainai strategiją.

Gera žinia yra tai, kad penktadienį du Seimo komitetai – Europos ir Užsienio reikalų – patvirtino svarbų dokumentą, kurį galima būtų pavadinti Lietuvos ilgalaikės paramos Ukrainai strategijos dokumentu. Džiaugiamės, kad Audroniaus Ažubalio ir mano pasiūlytas tokios strategijos projektas, po jo racionalaus patobulinimo komitetuose, tapo strateginiu dokumentu, kuris gali tapti svarbiu ne tik sustyguojant Lietuvos valstybinės paramos Ukrainai instrumentus, bet ir gali būti geru pavyzdžiu, kuriuo Lietuva gali paraginti ir kitas šalis, Vakarų partneres, turėti analogiškas ilgalaikės paramos Ukrainai strategijas. 

Kodėl reikia tokios ilgalaikės paramos strategijos, kodėl neužtenka to, ką Lietuva iki šiol darė? Iš tiesų Lietuva labai aktyviai dirbo, išnaudodama savo galimybes įvairiuose tarptautiniuose forumuose, ypač Europos Sąjungoje (ES) ir Jungtinių Tautų Organizacijoje, kad Ukrainai būtų suteikta neatidėliotina momentinė diplomatinė parama, siekiant sustabdyti Rusijos agresiją Ukrainoje. Kai ką pavyko pasiekti, kai ko nepavyko – tačiau Lietuva gali sąžiningai pasakyti: padarėme tai, ką galėjome ir ką turėjome padaryti. 

Tačiau vis labiau aiškėja, kad Vladimiras Putinas turi ne tik trumpalaikę karinės agresijos Ukrainoje strategiją, bet turi ir ilgalaikę strategiją, kurios tikslas yra išvarginti Ukrainos žmones pastovia įtampa ir karinės agresijos kuriamu chaosu, neleisti Ukrainos valdžiai visų jėgų skirti Ukrainos pertvarkai ir svarbiausių ekonominių problemų sprendimui, tikintis, kad nepriteklių ir chaoso išvarginti Ukrainos žmonės ilgainiui nusivils Porošenkos-Jaceniuko valdžia, ir per po kelių metų vyksiančiuose rinkimuose iš nusivylimo balsuos už tokias partijas, kurios bus artimos Kremliui. Tai ir yra ilgalaikė Putino strategija – skatinti Ukrainos žmonių nusivylimą ir siekti tai atspindinčio jų politinio pasirinkimo, kad tokiu būdu V. Putinas galėtų susigrąžinti politinį dominavimą visoje Ukrainoje, ne tik Donecke ir Luhanske. 

Norint neleisti, kad tai įvyktų, Vakarai ir turi priešpastatyti Putino strategijai Vakarų ilgalaikės paramos Ukrainai strategiją, kurios svarbiausias tikslas ir būtų – neleisti V. Putinui pasiekti savo ilgalaikių tikslų. Lietuva viena nesustabdys V. Putino agresijos ar jo ilgalaikės strategijos Ukrainoje įgyvendinimo, tačiau Lietuva, patvirtindama savo Ilgalaikės paramos Ukrainai strategiją, rodo pavyzdį ir skatina visą Vakarų bendruomenę imtis tokių pačių ilgalaikių strategijų įgyvendinimo. 

Mūsų strategijoje yra siūloma daug įvairių priemonių, kurias pati Lietuva planuoja įgyvendinti: nuo Ukrainos karininkų studijų mūsų Karo akademijoje iki bent 200 stipendijų Ukrainos studentams, kurie studijuotų mūsų universitetuose, nuo medicininės pagalbos sužeistiems Ukrainos kariams iki pagalbos Ukrainos reformoms. 

Išskirčiau du svarbius dalykus, kurių pagal strategiją Lietuva sieks išnaudodama savo narystę ES: 

  • pirma, tai politinio ES sprendimo, kad asociacijos sutartis pasirašiusios Ukraina, Gruzija ir Moldova galėtų tapti ES narėmis, kai atitiks narystės kriterijus. Tokį sprendimą ES galėtų paskelbti per Rygoje kitais metais, birželio mėn. vyksiantį ES Rytų Partnerystės susitikimą; 
  • antra, pagal strategiją Lietuva artimiausiu metu inicijuos ES politines diskusijas dėl to, kad „Maršalo plano“ Ukrainai finansavimui galėtų būti panaudota iki 3 proc. ES 2014-2020 lėšų, tokiu būdu sukuriant iki 30 mlrd. eurų finansinės paramos Ukrainai instrumentą. Apie tokią iniciatyvą esu ne vieną kartą kalbėjęs ir Lietuvoje, ir tarptautiniuose forumuose, ji susilaukia vis platesnio palaikymo tarp žymiausių šios srities pasaulinių ekspertų. Džiaugiuosi, kad tai po penktadienio komitetų sprendimo tampa ir oficialia Lietuvos valstybės iniciatyva. 


Dabar būtų labai svarbu, kad tokią strategiją savo sprendimu patvirtintų ir visas Seimas, taip pat, kad Vyriausybė imtųsi aukščiausio lygmens iniciatyvos kalbėtis su partneriais dėl svarbiausių šios strategijos nuostatų realizavimo. Šiandien kaip tik vyksta ES Užsienio reikalų Tarybos posėdis, tikiuosi, kad mūsų ministras pasinaudos šia proga ir pristatys Seimo komitetų patvirtintą strategiją mūsų partneriams. Lietuva, padėdama Ukrainai, padeda visų pirma sau, padeda visai Europai. Jeigu Putinas nebus sustabdytas Ukrainoje, jis nebus sustabdytas ir mūsų pasienyje. Tą turime suvokti labai aiškiai. 

MMA ir mažai uždirbančių atlyginimai bei pensijos

Nenustoja stebinti valdančioji koalicija – neįmanoma suprasti, kaip buvo rengiamas biudžetas ir ką tuo metu, kai finansų ministras ir premjeras su koalicijos partneriams atstovaujančiais ministrais priėmė sprendimą dėl kitų metų biudžeto, veikė kiti koalicijos partnerių lyderiai: Loreta Graužinienė, Viktoras Uspaskichas, Rolandas Paksas. Pastarieji tik šiuo metu pabudo ir prisiminė jau ne vieną kartą grotą ir atsibodusią tą pačią populistinę plokštelę – kad jie reikalauja didesnio minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) ir didesnių atlyginimų mažai uždirbantiems. Kai tokiu būdu vėl ir vėl yra keliamas tas pats MMA klausimas, tai tampa tik akivaizdesniu įrodymu, kad intelektualiai ką nors naujo pasiūlyti šiai koalicijai tiesiog trūksta pajėgumo. Nors problemų ekonomikoje yra tikrai nemažai: provincijoje nemažėja aukštas nedarbas, BVP augimas visos Lietuvos mastu taip pat lėtėja, daug nerimo dėl lėtėjančio ekonomikos augimo tiek Vokietijoje, tiek visoje Europoje. 

Yra ką diskutuoti ir dėl ko ginčytis, bet valdantieji tik dėl vienos temos yra pajėgūs diskutuoti – tai MMA. 

Lietuvą reikia nedelsiant išvaduoti nuo tokių tuščių ir nieko bendro su realiais ekonomikos iššūkiais neturinčių diskusijų. MMA ir mažiausi atlyginimai turi didėti automatiškai, be didelių politinių diskusijų ir politikų viešų pastangų pasirodyti, kas labiau „rūpinasi“ paprastu žmogumi ir turi didėti tiek, kiek vidutiniškai visoje ekonomikoje didėja vidutiniai atlyginimai. Tai reiškia, kad kitais metais ir MMA, ir mažiausi atlyginimai viešajame sektoriuje turi didėti maždaug 5 proc. ir tokios lėšos turi būti numatytos biudžete. Tokios nuostatos turi būti sudėtos į atitinkamus įstatymus, kad tai vyktų kiekvienais metais automatiškai ir taip politinė bendruomenė būtų išvaduota nuo tuščio politikavimo, kuris parodo tik vieną, kiek intelektualiai šiandieninė valdanti koalicija yra visiškai skurdi. 

Biudžeto svarstymai – ar Lietuva dar turi finansų ministrą ir premjerą? 

Didesnį nerimą kelia tai, kad Seime kitų metų biudžeto svarstymas yra pavirtęs visišku chaosu, kai sprendimai, šantažai dėl biudžeto gimsta be jokios aiškios logikos, o premjeras ir finansų ministras viešai negina jokių nuostatų, kurios buvo patvirtintos Vyriausybės biudžete, ir kurių premjeras per kelias dienas po biudžeto pateikimo spėjo atsisakyti. 

PVM lengvatų šildymui klausimu premjeras savo nuomonę kardinaliai pakeitė, MMA didinimo biudžeto projekte nėra numatyta, bet premjeras jau sutinka MMA didinti nuo liepos 1 d., mažiausių atlyginimų didinimo biudžeto projekte nebuvo, bet premjeras jau keičia savo nuomonę. Toks vaizdas, kad biudžeto klausimu Lietuva nebeturi nei Vyriausybės, nei premjero, nei finansų ministro, arba pastarieji neturi savo jokios nuomonės. Todėl yra pavojaus, kad Lietuva kitais metais turės ne kokį nors „socialiai orientuotą“ ar „fiskaliai drausmingą“, ar „stiprinantį gynybą“ biudžetą, kaip mėgsta dabar girtis ministrai, bet turės „atsitiktinį biudžetą“, kuris atsitiktinai gims Seimo salėje iš politinių šantažų ir politinių nuolaidų logikos ir to sudėliotos atsitiktinės biudžetinės mozaikos, o ne iš svarbiausių valstybės interesų logikos. Nes iki šiol neteko išgirsti, kokius valstybės interesus yra pasiruošę ginti premjeras ir finansų ministras. Todėl ir kyla abejonė – ar Lietuva iš tikrųjų dar turi premjerą ir finansų ministrą. 

Dujų kaina šiais metais. Ką slepia paprasti skaičiai? 

Kaip pamename, premjeras pavasarį nepraleisdavo progos pasigirti, kaip jis gerai susiderėjo su „Gazprom“. Ir iš tiesų buvo kuo džiaugtis, kai „Gazprom“ nuleido dujų kainą 20 proc. ir tokią kainą pritaikė dar net ir už 2013 metus. Keista buvo, kad taip gerai susiderėjus, premjeras kaip velnias kryžiaus vengė mūsų primygtinio raginimo su pasiektomis sutartimis leisti susipažinti ir atsakingiems bei turintiems leidimus Seimo nariams. Net ir į teismus kreipėmės, bet net ir tai nepakeitė premjero nuomonės, kad sutartis reikia slėpti. Dabar pradėjo aiškėti faktinės aplinkybės, kodėl premjeras turėjo priežasčių tas sutartis taip įnirtingai slėpti. 

Kas sekame premjero pasisakymus, galime pastebėti, kad pastaruoju metu jis taip dažnai nebekalba apie derybų su „Gazprom“ sėkmę. Darosi aišku kodėl – šiuo metu dujų kaina, kurią moka Lietuvos vartotojai, gaudami dujas tik iš „Gazprom“, ir nemokėdami jokių su terminalu susijusių papildomų mokesčių, yra tokia pat, kokia buvo šių metų pačioje pradžioje, dar iki „Gazprom“ garsiai paskelbtų nuolaidų. Štai šių metų vasario mėnesį Lietuvoje dujų kaina buvo 1.169 Lt/tūkst. m3, birželio mėn. jos kainavo pigiau – 968 Lt/tūkst. m3, tuo tarpu nuo liepos 1 d. kainos vėl pradėjo augti ir dabar jau siekia 1.175 Lt/tūkst. m3. 

Štai ir paaiškėja, kad taip garsiai išgirti derybų su „Gazprom“ rezultatai tebuvo tik „Gazprom“ propagandinė dovana socialdemokratams prieš Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus. Bet kadangi ta dovana nedavė jokių politinių rezultatų ir socialdemokratai abu rinkimus skaudžiai pralaimėjo, tai jokių pozityvių rezultatų nebeturi ir dujų vartotojai: dujų kainos vėl tapo didesnėmis, nei dėl jų buvo tariamai susitarta prieš pat rinkimus. Tuo tarpu ką tuo metu susitarė premjeras, tebelieka paslaptis. Matant šios dienos situaciją, tenka užduoti klausimą, – gal net premjeras nesupranta, dėl ko su „Gazprom“ susitarė ir kodėl taip lengvai „Gazprom“ vėl gali apiplėšinėti Lietuvos gyventojus. Mes kviečiame premjerą artimiausiu metu paaiškinti šias aplinkybes visam Seimui ir Lietuvos žmonėms. Gal ir nėra keista, kad premjeras pats nebenori daug kalbėti apie „puikius“ susitarimus su „Gazprom“. 

Lietuvių kalbos apsauga neturi virsti pajuoka

Praeitą ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė tam, kad Seime toliau būtų svarstoma valstybinės kalbos įstatymo nauja redakcija. Jame yra daug tikrai svarbių nuostatų, bet yra ir tokių nuostatų, kurios tikrai dar reikalaus žymiai gilesnių svarstymų. Valstybinės kalbos apsauga ir puoselėjimas neturi būti tokie, kurių negalima racionaliai paaiškinti ir dėl ko tai gali tapti pajuokos objektu. 

Tikrai nematau priežasčių, kodėl iškabos „Coffe Inn“ ar „Swedbank“ turėtų būti suprantamos kaip grėsmė lietuvių kalbai. Lygiai taip pat nemanau, kad rūpestis lietuvių kalba turėtų kirstis su platesnėmis galimybėmis lietuviams mokytis užsienio kalbų, ir pirmiausia – anglų kalbos. Todėl šiame įstatyme siūlyčiau nepalikti dviprasmybių ir aiškiai nustatyti, kad kino filmai ar TV laidos anglų kalba yra tik subtitruojami. 

Tikiuosi dar sulauksiu tokio laiko, kai šalia gerai, efektyviai, bet kartu ir racionaliai apgintos valstybinės lietuvių kalbos, Lietuvoje atsiras ir tai, kas leidžiama daugelyje Europos valstybių, tai yra taip vadinama „verslo kalba“, kai užsienio investuotojui yra leidžiama kreiptis į valstybės ar savivaldybės biurokratines įstaigas anglų kalba ir gauti atsakymą ta pačia anglų kalba. 

Jeigu mums rūpi ne tik tai, kad lietuviai kalbėtų bei rašytų taisyklingai lietuviškai, bet ir tai, kad jie gyventų ir dirbtų Lietuvoje ir čia turėtų gerų darbo vietų, mes turime tomis darbo vietomis taip pat pasirūpinti. Lietuvių kalba ir jos apsauga negali tapti kliūtimi naujoms, gerai apmokamoms darbo vietoms kurtis Lietuvoje, nesvarbu kas jas kurtų – lietuvių verslininkai ar užsienio investuotojai. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. lapkričio 19 d. Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdžio darbotvarkė

2014-11-19 Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. lapkričio 14 d., penktadienis

2014 m. lapkričio 19 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2014-11-19 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. lapkričio 13 d., ketvirtadienis

Kviečiame

Vilniaus įgulos karininkų ramovėje, Pamenkalnio g. 13, dar liko vakar dienos aukciono metu neparduotų paveikslų. Maloniai kviečiu ateiti, apžiūrėti paveikslus ir įsigyti tikrai vertingų meno kūrinių, prieš kuriuos ir aš neatsilaikiau. Mano namų sienas nuo šiol puoš „Independence“ laivą primenantis paveikslas. Taigi, labai kviečiu apsilankyti ramovės Kunigaikčių salėje ir paremti Ukrainos karių gydymą. 



Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė







Seime pristatyta baigiamoji Kristijono Donelaičio metams skirta paroda

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posa6kova)
Seime besibaigiant 2014-iesiems, paskelbtiems Kristijono Donelaičio metais, pristatyta paroda „Skulptoriai skaito Donelaitį“, skirta poeto, lietuvių pasaulietinės literatūros pradininko 300-osioms gimimo metinėms. Skulptorei, profesorei Daliutei Onai Matulaitei įteikta Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto padėka už parodos ir projekto „Skulptoriai skaito Donelaitį“ organizavimą. „Galima sakyti, kad Donelaitis vedė Lietuvos skulptorius ir per Lietuvą, ir per savo žemę, ir per platųjį pasaulį. Šiandien jis vėl sugrįžta pas mus į Seimą naujais skulptorių darbais. Džiaugiuosi, kad ir man pačiai teko aplankyti mūsų skulptorių darbų, skirtų Donelaičiui ir svečiose šalyse. Tai ir malonu, ir kelia pasididžiavimą“, – teigė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė A. Pitrėnienė. 

Šiais metais minime poeto Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines. Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija ir Donelaičio 300 metų sukakties minėjimo Valstybinės minėjimo programos rengimo grupė sudarė 2010–2014 m. programą, į kurią įtraukė ir tęstinį projektą – Bronzos liedinimo simpoziumai ir parodos „Skulptoriai skaito Donelaitį“. Projekto kuratorė – prof. D. Matulaitė, projektą vykdo Šv. Jono gatvės galerija. 

Seime pristatoma per penkerius metus nuliedintų darbų kolekcija. Projekte dalyvauti buvo pakviesti ir skulptoriai iš šalių, susijusių su Kristijono Donelaičio kūryba ir gyvenimu: Lenkijos, Rusijos, Vokietijos. 

Parodoje eksponuojami Mindaugo Jurėno, Vytauto Tallat-Kelpšos, Valdo Bubelevičiaus, Ryto Jono Belevičiaus, Sigitos Dackevičiūtės, Mariaus Zavadskio, Tamaros Janovos, Jono Gencevičiaus, Arvydo Ališankos, Jolantos Balkevičienės, Liutauro Griežės, Romualdo Inčirausko, Kęstučio Lanausko, Mindaugo Junčio, Daliutės Onos Matulaitės, Mindaugo Aučynos, Evaldo Pauzos, Astos Vasiliauskaitės, Daumanto Kučo, Dariaus Šidlausko, Aušros Jasiukevičiūtės, Kęstutčio Dovydaičio, Algio Kasparavičiaus, Laslo Kova (László Kova, Vokietija), Pavelo Leskio (Paweł Łęski, Lenkija), Bronislavo Kšyštofo (Bronisław Krzysztof, Lenkija), Tomo Helbingo (Thomas Helbing, Vokietija), Piotro Toropovo (Rusija), Liudmilos Bogatovos (Rusija) darbai. 

Paroda Seime bus eksponuojama iki lapkričio 24 dienos. Įėjimas laisvas. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarsto:

Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 26, 31, 32, 33, 52, 54, 56, 58, 59, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo 561, 711 straipsniais, Referendumo įstatymo Nr. IX-929 36, 41, 42, 43, 51, 53, 55, 56, 68 straipsnių pakeitimo ir papildymo 541, 671 straipsniais , Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 28, 33, 34, 35, 58, 62, 64, 66, 69, 70, 83 straipsnių pakeitimo ir papildymo 661, 821 straipsniais, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 32, 55, 59, 61, 63, 77 straipsnių pakeitimo ir papildymo 641, 761 straipsniais ir Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 28, 29, 33, 34, 35, 58, 59, 62, 64, 66, 69, 70, 82 straipsnių pakeitimo ir papildymo 661, 811 straipsniais įstatymų projektus Nr. XIIP-1835- XIIP-1838. 

Šiais teisės aktų projektais siekiama įteisinti balsavimo internetu sistemą. 

Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2015-03-10. 

Pasiūlymus ir pastabas siųskite adresu: Seimo posėdžių sekretoriatas Lietuvos Respublikos Seimas Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius. El. paštas possek@lrs.lt. Faksas (8 5) 239 6279. Teisės aktų projektus ir su jais susijusią medžiagą galite rasti interneto tinklalapyje adresu www.lrs.lt. arba gauti Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Priėmimo skyriuje (tel. (8 5) 239 6060). 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Reglamentuoti savanoriškos ugniagesių veiklos pagrindai

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIP-4671(3), kuriais nuspręsta reglamentuoti savanoriškos ugniagesių veiklos pagrindus. Už naujas nuostatas balsavo 54 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 19 parlamentarų. 

Savanoriais ugniagesiais, dalyvaujančiais gesinant gaisrus, galės tapti ne jaunesni kaip 18 metų ir ne vyresni kaip 65 metų Lietuvos gyventojai, atitinkantys teisės aktuose nustatytus sveikatos ir bendrojo fizinio parengtumo reikalavimus. Savanoriais ugniagesiais, nedalyvaujančiais gesinant gaisrus, tačiau vykdančiais visuomenės švietimą gaisrų prevencijos srityje ir kitą veiklą savanorių ugniagesių rinktinėje, galės tapti ne jaunesni kaip 14 metų Lietuvos gyventojai. 

Asmuo, pretenduojantis tapti savanoriu ugniagesiu, turės pateikti prašymą savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ar kito šios savanoriškos veiklos srities organizatoriaus vadovui. Prieš priimant asmenį savanoriu ugniagesiu, dalyvaujančiu gesinant gaisrus, bus tikrinama, ar pretendentas atitinka savanoriams ugniagesiams teisės aktuose nustatytus sveikatos, bendrojo fizinio parengtumo ir kitus šio įstatymo nustatytus reikalavimus. Pretendentui, kuris atitiks šiuos savanoriui ugniagesiui keliamus reikalavimus, bus organizuojami įvadiniai mokymai. Mokymus baigęs pretendentas laikys egzaminą. Asmuo, priimtas savanoriu ugniagesiu, turės pasirašyti savanoriškos veiklos sutartį 4 metams; su asmeniu, jaunesniu kaip 18 metų ar vyresniu kaip 65 metai, savanoriškos veiklos sutartį galima bus pasirašyti iki 4 metų. 

Pagal priimtas pataisas, jei savanoris ugniagesys dalyvaus mokymuose ar pratybose, darbdavys, švietimo ar studijų įstaigos vadovas privalės savanorį ugniagesį išleisti iš darbo, švietimo ar studijų įstaigos ir išsaugoti jam tarnybos, darbo, mokslo ar studijų vietą, tačiau ne daugiau kaip 10 tarnybos, darbo, mokslo ar studijų dienų per metus. Gesinantiems gaisrus ar atliekantiems gelbėjimo darbus savanoriams ugniagesiams galės būti mokama ne didesnė kaip 1 proc. Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už kiekvieną savanorio ugniagesio sugaištą valandą gesinant gaisrus. Savanoriams ugniagesiams taip pat bus kompensuojamos išlaidos, susijusios su savanorio ugniagesio atlikta veikla. 

Seimo priimtos naujos nuostatos įsigalios nuo 2016 m. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas patikslino Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą dėl ligos pašalpų

Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio pataisas (projektas Nr. XIIP-1487(2), nustatydamas, kad Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Už įstatymą balsavo 85, prieš buvo vienas, susilaikė 4 Seimo nariai. 

Šiuo metu galiojančiajame įstatyme yra nustatyta, kad ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 procentų, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 

Pataisos, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Šio įstatymo nuostatos bus taikomos asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, ligos pašalpos neperskaičiuojamos ir mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Nuo 2016 m. įsigalios mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis

Seimas priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas Nr. XIIP-1428(2), kuriomis nutarta po šiek tiek daugiau nei metų įvesti mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis. Už naujas nuostatas balsavo 68 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 20 parlamentarų. 

Mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, kaip ir šiuo metu galiojantis mokestis už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis, bus mokamas į valstybės biudžetą. Šį mokestį mokės sąvartyno operatorius ir jis bus mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį sąvartyne pašalintų atliekų kiekį. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis bus atleidžiami sąvartynų operatoriai už pašalintas fosfogipso atliekas. 

Siekiant skatinti įvairesnį atliekų tvarkymą, paruošimą, perdirbimą pakartotiniam naudojimui nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamoms atliekoms 2016 m. bus taikomas 21,72 eurų už toną tarifas ir bus didinamas kasmet, kol 2020 m. išaugs iki 44,89 eurų (nuo 75 (2016 m.) iki 155 litų (2020 m.). 

Pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamoms atliekoms taikomas tarifas 2016 m. sieks 47,79 eurų ir bus didinamas kasmet, kol 2020 m. išaugs iki 70,96 eurų už faktiškai pašalintų atliekų toną (nuo 165 (2016 m.) iki 245 litų (2020 m.). 

Inertinių atliekų sąvartyne šalinamoms atliekoms ir nepavojingųjų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamoms asbesto atliekoms galios 7,24 eurų (2016 m.) tarifas ir bus didinamas kasmet, kol 2020 m. sieks 30,41 eurų už faktiškai pašalintų atliekų toną (nuo 25 (2016 m.) iki 105 litų (2020 m.). 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. lapkričio 12 d., trečiadienis

Kauno M. Dobužinskio kultūros ir estetinio lavinimo centro parodos „Įvairiaspalviai kūrybos atspindžiai“, skirtos įstaigos įkūrimo 25-ojo jubiliejaus proga, pristatymas

Seime vykęs Kauno M. Dobužinskio kultūros ir estetinio lavinimo centro parodos „Įvairiaspalviai kūrybos atspindžiai“, skirtos įstaigos įkūrimo 25-ojo jubiliejaus proga, pristatymas, sukvietė ne tik gausų ratą svečių, bet ir įvairių Seimo frakcijų atstovus. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė




Kazimieras Kuzminskas



Seime lankėsi studentai kartu su dėstytoja Vida Staponiene

Seime lankėsi gražus būrys būsimųjų teisininkų, politikų ir viešojo administravimo specialistų iš Kauno technologijos universiteto, kurie atvyko kartu su Vida Staponiene, puikia KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto lektore, kažkada buvusia ir mano dėstytoja magistro studijų metu. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė