Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius kreipėsi į Valstybės kontrolę, prašydamas išaiškinti, ar 2014 m. nebuvo pažeistas Fiskalinės drausmės įstatymas ir ar Finansų ministerija bei Vyriausybė ėmėsi visų reikalingų priemonių, kad jis nebūtų pažeistas.
Šių metų spalio 21 d. Finansų ministras, pristatydamas 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, informavo Seimą, kad 2014 m. valdžios sektoriaus deficitas sieks 2,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – tai yra 0,3 proc. daugiau nei buvo planuota (1,9 proc. BVP) ir, lyginant su 2013 m., nebuvo sumažintas – išliko lygiai toks pats. Statistikos departamento skelbtas 2013 m. faktinis valdžios sektoriaus deficitas, apskaičiuotas pagal Fiskalinės drausmės įstatyme įvardintą metodologiją, – 2,2 proc. BVP. Fiskalinės drausmės įstatyme apibrėžta, kad vertinamas valdžios sektoriaus deficitas apskaičiuotas pagal ESA’95 metodologiją.
Kadangi opozicija įtaria, jog rengiant ir keičiant su biudžetais susijusius teisės aktus 2014 m. fiskalinės drausmės įstatymas buvo pažeistas, Valstybės kontrolės prašoma išaiškinti, kokią įtaką tai turi valdžios sektoriaus finansų tvarumui ir kokių priemonių turėtų imtis Vyriausybė, kad šis pažeidimas būtų panaikintas bei ateityje nesikartotų?
Verta prisiminti, kad 2014 m. biudžete buvo suplanuotos daugiau nei 1 mlrd. litų didesnės išlaidos nei 2013 m. ir tai buvo padaryta remiantis Fiskalinės drausmės įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta išimtimi, kad Fiskalinės drausmės įstatyme numatytas išlaidų ribojimas nėra taikomas tuo atveju, kai tų metų deficitas yra mažinamas daugiau nei 1 proc. BVP. Akivaizdu, kad 2014 m. deficitas nebuvo sumažintas, tačiau išlaidos buvo gerokai padidintos.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
