2014 m. balandžio 8 d., antradienis

Seime organizuojamas forumas-minėjimas apie masinius trėmimus 1949 metais

Balandžio 16 d., 12 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks forumas-minėjimas „Bangų mūša“ – 1949 m. masiniai trėmimai Baltijos valstybėse“. Renginio iniciatoriai – Seimo kanceliarija ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Minėjime dalyvaus politikai, ambasadų, visuomeninių organizacijų atstovai, 1949 metų tremtiniai, istorikai. 

„Bangų muša“ („Priboj“) – 1949 m. kovo 25–28 d. Sovietų Sąjungos saugumo tarnybos organizuota trėmimo akcija Baltijos valstybėse. Pagal bendrą ištremtų žmonių skaičių tai buvo didžiausi trėmimai okupuotose Baltijos valstybėse, o Lietuvoje – antrasis pagal dydį (Lietuvoje didžiausias buvo 1948 m. gegužės mėn. trėmimas kodiniu pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“). Pagrindiniai operacijos „Priboj“ tikslai buvo galutinis lietuvių, latvių ir estų tautų ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo užgniaužimas ištremiant rezistencijos dalyvių šeimas bei palankių sąlygų masinei žemės ūkio kolektyvizacijai sudarymas konfiskuojant ir panaudojant kolūkių reikmėms ištremtų pasiturinčių ūkininkų turtą. 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per operaciją „Priboj“ ir papildomo trėmimo metu iš Lietuvos buvo ištremta daugiau nei 32 200 žmonių. Dauguma tremtinių – 25 161 asmuo (78 proc.) – buvo įkurdinti Irkutsko srities, kiti 7077 (22 proc.) – Krasnojarsko krašto vietovėse. Jie buvo įdarbinti kolūkiuose, tarybiniuose ar miško pramonės ūkiuose, nedidelė dalis – kalnakasybos ar kitų pramonės šakų įmonėse. Iš kaimyninės Latvijos 1949 m. buvo ištremta daugiau nei 42 000, iš Estijos – 21 000 žmonių. Aukščiausia partinė vadovybė labai palankiai vertino gyventojų trėmimo operacijos rezultatus, daugelis jos vykdytojų buvo apdovanoti valstybiniais apdovanojimais. 

Programa 

12.00 Sveikinimo žodis. 
Vytautas Saulis, Seimo narys, Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas; 
dr. Arvydas Anušauskas, Seimo narys, parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininkas. 

12.15–12.35 „Sovietų Sąjungos represinė politika. 1949 m. masiniai trėmimai Baltijos valstybėse“. 
Birutė Burauskaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė. 
Tremtinių prisiminimus skaito Ingrida Poškaitė ir Kipras Jauniškis, Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos mokiniai. 

12.40–13.00 „Laiškai ant beržo tošies: 1949 kovo 25-osios tremtis į Sibirą“. 
Agrita Ozola, Tukumo muziejaus direktorė. 

13.00–13.20 „Prisiminimai apie 1949 m. trėmimus „Bangų mūša“. 
Tremtinys Gediminas Uogintis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko pavaduotojas; 
Jonas Milerius, Seimo kancleris, gimęs šeimą vežant į tremties vietą; 

13.40–14.00 „Bangų mūšos“ nusviestieji į Sibiro taigą. Tremtinių gyvenimo sąlygos tremties vietose“. 
Dalia Balkytė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausioji specialistė. 

14.00–14.15 „1949 metų tremties vietos dabar“. 
Gintautas Alekna, ekspedicijų į tremtinių vietas organizatorius ir vadovas, „Lemties“ bendrijos narys. 
Tremtinių prisiminimus skaito Ingrida Poškaitė ir Kipras Jauniškis, Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos mokiniai. 

14.20–14.40 „Nepalaužta dvasia gulago lageriuose“. 
Vilma Juozevičiūtė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausioji viešųjų ryšių specialistė. 

14.40–14.50 „Prisiminimai apie Kengyro kalinių sukilimą Kazachijos lageriuose 1954 m.“ 
Buvęs gulago kalinys Antanas Seikalis. 

15.00–15.30 Pasisakymai, diskusijos. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė