Šiandien spaudos
konferencijoje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos
nariai Agnė Bilotaitė ir Dainius Kreivys aptarė Vyriausybės siūlomus Viešųjų
pirkimų įstatymo pakeitimus.
Beje, Ūkio
ministerija po Seimo narių ir Prezidentūros kritikos ėmė tikslinti Viešųjų
pirkimų įstatymo pakeitimo projektą. Jame, kaip teigiama šiandien
pasirodžiusiame Ūkio ministerijos pranešime, siūloma „nustatyti, kad didelės
apimties pirkimu būtų laikomas toks, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra
didesnė kaip 5 000 tūkst. Lt, o darbų pirkimo vertė didesnė kaip 20 000 tūkst.
Lt“.
Pasak Seimo
narių, tokia 5 mln. ir 20 mln. litų viršijanti
suma, nuo kurios pirkimas laikomas didelės vertės, sveiku protu nesuvokiama.
Viešųjų pirkimų organizavimo supaprastinimas atvertų platesnius kelius
korupcijai, o kartelės didelės vertės pirkimui pakėlimas dar aukščiau atvertų
galimybes nevaržomam piktnaudžiavimui.
„Jei tokių
pirkimų, kai galima neskelbti viešo pirkimo ir kreiptis tik į vieną pirkėją,
nereikalaujant Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sutikimo tik daugės, juos bus
labai sunku sukontroliuoti. Tai bus didelis žingsnis atgal, – sakė D. Kreivys. – Be to, atsiras prielaidų pirkimą skaidyti į mažus
pirkimus“.
Kaip pavyzdį parlamentaras pateikė atitvarų įrengimą kelyje
A2 Vilnius–Panevėžys. Bendras 4,5 mln. litų vertės pirkimas buvo išskaidytas
atkarpomis po 3 km, kurių kiekvienos vertė buvo artima mažos vertės pirkimui
leistinai 500 tūkst. litų.
Tokių pirkimų per metus vyksta tūkstančiai ir tikimybė, kad
VPT sukontroliuos neskaidrius atvejus, labai maža.
D. Kreivio
teigimu, pradėjus vykdyti viešuosius pirkimus elektroninėje erdvėje, procesas
supaprastėjo ir šiandien pirkimai tokiu būdu vykdomi 83,2 proc. atvejų. Dabar
galiojantis įstatymas – vienas skaidriausių Europoje, kuriam įsigaliojus net
trečdaliu sumažėjo pirkimų, kuriuose dalyvauja tik vienas tiekėjas. Seimo narys
pažymėjo, kad biurokratinių procedūrų trukmė per pastaruosius ketverius metus
ne didėjo, o priešingai – sutrumpėjo 15 dienų.
„Vyriausybės
siūlomus Viešųjų pirkimų įstatymo keitimus vertinu labai neigiamai. Praktiškai
griaunamos viešųjų pirkimų skaidrumo garantijos. Siekiama įteisinti galimybes
lengviau savintis viešuosius finansus, o paprastai kalbant – siekiama padaryti
taip, kad lengviau būtų galima „pavogti“, – piktinosi Seimo narė Agnė Bilotaitė.
Pasak
parlamentarės, daug landų korupcijai atveria siūlymas atsisakyti privalomo
Viešųjų pirkimų tarnybos informavimo ir iš jos gauto sutikimo vykdyti pirkimą
atsisakymas, organizuojant viešuosius pirkimus neskelbtinomis derybomis.
„Matome, kad
toks pirkimo būdas naudojamas gana dažnai, o procentas, kai įvyksta pažeidimų,
didelis, todėl atidaryti tam dar platesnius vartus, tiesiog nusikalstama.
Įstatymo pakeitimai sukurtų plačią erdvę piktnaudžiauti, – sakė Seimo narė. –
Jei plačiau atversime kelius korupcijai, po metų ar dvejų išgirsime ne vieną
skandalą apie neefektyviai ir neracionaliai panaudotas valstybės lėšas. Tai
tikrai nedidins mūsų žmonių pasitikėjimo valstybe“.
D. Kreivys
priminė, kad Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas per pastaruosius kelerius
metus nuosekliai mažėjo. Lietuva nuo šalies, kurioje korupcijos rizika labai
aukšta – daugiau nei 5 balai, indeksą sugebėjo sumažinti iki 4,6 ir iš 54-os
vietos atsidūrė 46-oje. Pasak Seimo nario, tokie Viešųjų pirkimų įstatymo
pakeitimai mūsų šalį stumtų į korumpuotos šalies poziciją.
Parlamentaras
akcentavo, jog šis klausimas buvo svarstomas šešėlinėje Vyriausybėje ir dėl
valdančiųjų siūlomo Viešųjų pirkimo įstatymo pakeitimo bus toliau ieškoma
partnerių tiek opozicinėse, tiek ir valdančiosiose partijose, kad bet kokios
landos korupcijai būtų užtvertos.
Pasak Seimo
narių, ši Vyriausybė, prisidengdama biurokratizmo naštos verslui mažinimu,
keičia esmines skaidrumą bei viešumą užtikrinančias Viešųjų pirkimų įstatymo
nuostatas. Skaidrumo, efektyvumo bei korupcijos pasireiškimo saugiklių
numatymas bei užtikrinimas panaudojant valstybės lėšas – mokesčių mokėtojų
pinigus, yra esminė sąlyga valstybei ne skambiais pasisakymais deklaruoti
viešųjų pirkimų skaidrumą, o tai daryti konkrečiais sprendimais.
„Vyriausybės
siūlomos pataisos griauna ilgai kurtą ir vis efektyvėjančią viešųjų pirkimų
kontrolės sistemą. Belieka tikėtis, kad Seimui ir Prezidentūrai bendradarbiaujant
šios pataisos neišvys dienos šviesos“, – išreiškė viltį Seimo TS-LKD frakcijos
atstovai.
Per viešuosius pirkimus kasmet išleidžiama vis daugiau
nacionalinio biudžeto lėšų. 2009 m. ši suma sudarė 9,9 proc. šalies BVP arba
49,7 proc. Lietuvos nacionalinio biudžeto (be ES ir kitų užsienio šalių finansinės paramos), tuo metu 2012 m. viešųjų pirkimų
vertė siekė jau 13 proc. BVP arba 69,3 proc. Lietuvos nacionalinio biudžeto.
Vincė
Vaidevutė Margevičienė,
Tėvynės
sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
