Šiandien
įvykusioje spaudos konferencijoje „Mokslu pagrįsta narkotikų prevencija: kaip pritaikyti praktiškai“ Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos
pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė atkreipė dėmesį į Lisabonoje
įsikūrusio Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veiklą, kuris
nuolat analizuoja Europos geriausias narkotikų prevencijos strategijas – gaires
ir standartus. Šiuo metu yra suburta ekspertų grupė, kuri rengia sėkmingiausių
rezultatų, moksliniais įrodymais pagrįstų gairių ir standartų narkotikų
vartojimo prevencijos, gydymo srityse sąvadą.
„Neatsilikdami
nuo Europos šalių turime burti savo šalies mokslininkų, praktikų komandą,
pasitelkti ir pritaikyti Europos geriausia patirtimi pagrįstus standartus
Lietuvoje. Šiuo metu mūsų šalyje nėra pakankamai narkomanijos prevencijai ir
gydymui sukurtų standartų. Vis dėlto džiaugiuosi, kad ir mūsų universitetai yra
aktyviai įsitraukę į šią veiklą. Į Lisaboną kviečiami mūsų valstybės
institucijų atstovai, mokslininkai, kad galėtų pasakyti, kokį indėlį galėtų
įnešti Lietuva į užsienio ir ypač – Europos praktiką“, – sakė V. V. Margevičienė,
tarptautinės konferencijos ta pačia tema, šiandien vykstančios Seime,
iniciatorė. Konferencijos tikslas – tariantis su specialistais, universitetų
akademinėmis bendruomenėmis surasti geriausius instrumentus narkomanijos
problemai spręsti.
Kaip pažymėjo
organizacijos „Europos miestai prieš narkotikus“ (ECAD) direktoriaus
pavaduotojas Okė Setreusas (Ake Setreus, Švedija), organizacija, kurią įkūrė 25
didžiausi Europos miestai, o Vilnius buvo vienas iš pirmųjų, dabar jau vienija
270 Europos miestų iš 33 Europos valstybių. Tokia didelė sklaida reiškia, kad
organizacijos veikla, kai valstybės dalijasi gera patirtimi, yra naudinga ir
turi didelę prasmę. Per šį laikotarpį buvo įvykdyta nemažai sėkmingų ECAD
projektų ir programų, taip pat ir Lietuvoje.
Užkrečiamųjų
ligų ir AIDS centro direktorius, Mykolo Romerio universiteto profesorius dr.
Saulius Čaplinskas pristatė atnaujintą knygos „Atsako į AIDS ir narkomaniją
kontroversijos“ leidimą. Jis atkreipė dėmesį, kad kova su narkotikų plitimu
priklauso ne tik nuo valstybės ir įvairių organizacijų inicijuotų programų, bet
ir nuo artimiausios aplinkos: kokią įtaką vaikams daro šeima, mokykla, aplinka
ir kokią informaciją jie gauna iš išorės. Knyga atsidaro po 20 metų nuoseklaus
darbo su šiomis problemomis ir sukauptos vertingos patirties.
„Norėtųsi, kad
kuo daugiau Lietuvos miestų ir bendruomenių įsitrauktų į ECAD veiklą ir remtųsi
mokslu, o ne vien kokiomis nors fantazijomis“, – sakė S. Čaplinskas. Islandijos
pavyzdys įkvepia, kai tiek valstybės institucijos, tiek visuomenė sutarė, kaip
reikia sukurti nepakantumo narkotikams atmosferą, kaip bendrauti su vaikais,
kad jie nepaskęstų šiame liūne, o jau įsitraukusiems į narkotikų vartojimą
padėti iš tos priklausomybės išsilaisvinti.
Pasak Narkotikų,
tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojo Povilo
Radzevičiaus, norint sėkmingai vykdyti narkotikų prevenciją, gydymą ar
užkardymą, geriausia, kai šią politiką formuojančios valstybės institucijos
vieningai sutaria, kuri mokslu pagrįsta metodika yra geriausia. Tuomet
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, dalyvaujančiam tos
politikos įgyvendinime, žymiai aiškiau ir paprasčiau įgyvendinti tuos tikslus.
Pasak departamento direktoriaus, Lietuvoje narkotikų vartojimo problema yra didėjanti,
bet, palyginti su kitomis užsienio valstybėmis, ji nėra tokia didelė.
V. V.
Margevičienė apibendrino, kad politikai ir valstybės institucijos privalo
suformuoti ilgalaikę ir tęstinę politiką narkomanijos prevencijos bei gydymo
srityse. Ji sakė: „Dėsime visas pastangas, kad nebūtų užsimerkta apsimetant,
kad šios problemos Lietuvoje neturime.“
