Pradžioje peštynės ir patyčios, vėliau – kelias į priklausomybę

Vaikai susimušė ar pasišaipė iš bendraamžio. Prie panašių vaizdų ir faktų esame pripratę, dažnai numojame ranka – ai, čia tik vaikai, susitaikys. Neseniai atliktų tyrimų rezultatai atskleidė kitokią tiesą ir patvirtino nuomonę, jog abejingumas gali nuvesti pražūtingu keliu: pagrindinės socialinių ir priklausomybių ligų plitimo priežastys yra negirdėjau, nemačiau, nežinojau.

Paskutiniai laiptai – narkomanija ir AIDS

Šią savaitę minime Tarptautinę kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda dieną. Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija organizuoja jai skirtus renginius. Vieno jų metu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas pristatė savo knygą „Atsako į AIDS ir narkomaniją kontroversijos“ apie Lietuvos ir kitų šalių patirtis bei naujausius tyrimus, autoriai Kęstutis Dvareckas ir Andrius Navickas skaitytojų teismui atidavė savo kūrinį – knygą „Sutemos tirščiausios prieš aušrą“, kurioje analizuojamos priklausomybės ir sveikimo kelio subtilybės.

Komisijos nariai vyks susipažinti su Vilniaus regiono pataisos inspekcijos metų darbo programomis, taikomomis nepilnamečiams ir priklausomybės ligomis sergantiems asmenims, lankysimės ŽIV/AIDS paveiktų moterų ir jų artimųjų asociacijoje DEMETRA. Tai parlamentinės kontrolės klausimai, tačiau tokie susitikimai yra ne mažiau reikalingi nei įstatymai, kurie užtikrina narkotikų ir alkoholio vartojimo prevenciją, skatina rinktis gyvenimą, o ne lėtą mirtį, atnešamą priklausomybių.

Patirtis sako, jog pavieniais darbais neįmanoma sutramdyti šiuolaikinio gyvenimo epidemijų – alkoholizmo, narkotikų, AIDS plitimo. Todėl labai svarbios yra institucijų bendradarbiavimo ir kiekvieno mūsų pastangos.

Sugrįšiu prie pradžioje minėtų vaikų patyčių. Norint įveikti ligą, reikia žinoti jos sukėlėją. Norint sumažinti narkomanijos plitimą, reikia žinoti, kur yra šios epidemijos pradžia. Tyrimų rezultatai rodo, jog pirmoji priežastis, stumianti vaikus ir paauglius narkotikų vartojimo link, yra peštynės ir patyčios. Antras laiptas kelyje į priklausomybę narkotikams ir AIDS, yra rūkymas, lipant toliau – vandalizmas, alkoholio vartojimas, vagystės, išsisukinėjimas, pasigėrimas, muštynes, narkotikai. Aukščiausiame laiptelyje – AIDS.

Treti Europoje

Per dvejus metus Lietuvoje narkotikų vartojimas nedidėjo – tai gera žinia. Tačiau yra kita problema – vaikai ir paaugliai randa būdų svaigintis legaliomis priklausomybę sukeliančiomis ir destruktyviai veikiančiomis organizmą medžiagomis, tai yra – raminamaisiais ir migdomaisiais vaistais.

Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tyrimas Europos mokyklose (ESPAD 2011) parodė, jog bent vieną kartą per gyvenimą 13 proc. Lietuvos paauglių vartojo legalias psichoaktyviąsias medžiagas raminamuosius ar migdomuosius vaistus, gydytojui nepaskyrus. Esame trečioje vietoje po Lenkijos (15 proc.) ir Monako (14 proc.). ir dvigubai viršijame ESPAD vidurkį (6 proc.).

ESPAD‘o tyrimas išryškino alkoholio prieinamumo nepilnamečiams problemą. 43 proc. mokinių per pastarąsias 30 d. nurodė pirkę kokio nors alkoholio savo reikmėms parduotuvėje (ESPAD vidurkis 37 proc.). Beje, vaikai vartoja ne vien medikamentus, bet ir laisvai įsigyjamus, sveikatai kenksmingus spiritinius kosmetinius gaminius, burnos skalavimo skysčius, juos gerdami. Seime pateikta įstatymo pataisa, kuri reglamentuos ir kontroliuos šių gaminių prieinamumą vaikams ir paaugliams.

Tėvai ir mokytojai – visi kartu turime kalbėtis su vaikais, aiškinti apie šių gaminių daromą žalą sveikatai juos geriant. Pacituosiu dr. Sauliaus Čaplinsko žodžius: „Lytinio ugdymo srityje mes svarbiausią vaidmenį skiriame doroviniam vertinimui, formuodami sveikų lytinių santykių idėją. Tačiau spręsdami narkotikų problemą, nekalbame apie dorovinę poziciją. Polinkis vartoti narkotikus yra perdėm žalingas socialiniu požiūriu, kad jį toliau traktuotume kaip grynai asmeninio apsisprendimo reikalą.“

Ko reikia profesionaliai pagalbai?

Pastebiu, jog yra baimė pripažinti problemą. Moksleivių parlamentas ragina kalbėti apie šias problemas ir pripažinti, kad yra mokinių, priklausomų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, bet dėl baimės būti pasmerktam, nesuprastam slepia savo problemą. Jeigu laiku išgirstume, matytume ir žinotume, kaip jaučiasi mūsų vaikai, jau pirmame laiptelyje galima būtų sustabdyti jaunų žmonių tragedijas. Nukreipiant juos kitu keliu – supratimo bei situacijos keitimo.

Įgyvendinant Seimo nutarimą „Dėl metadono naudojimo teisėtumo“, liepos 5 d. Vyriausybei bus pateikta Bendros priklausomybės ligų prevencijos gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų sistemos koncepcija ir nuo liepos 1 d. pradės veikti asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sveikatos sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, informacinė sistema. Tačiau be mūsų visų pastangų ir aktyvaus bendruomenių, savivaldybių ir mokyklų vaiko gerovės komisijų aktyvaus dalyvavimo, nepasieksime laukiamų rezultatų.

Tiesa, yra vienas darbas, kuris kol kas nepajudėjo iš vietos – tai respublikinio mokslinio metodinio centro, kuris ruoštų specialistus, teikiančius priklausomybės ligomis sergantiems vaikams ir jaunimui ankstyvosios diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir socialinės reintegracijos paslaugas, steigimas. Tikiuosi, kad ir šis sumanymas bus įgyvendintas, nes be minėtos sutelktos profesionalios pagalbos neišsiversime.

Ne vienos dienos, o nuolatinės pastangos

Lietuvoje jau turime parengtų puikių metodikų darbui su rizikos grupės asmenimis. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba yra parengusi metodiką ir išleidusi metodinį leidinį „Gali pasitikėti savimi“, kurios pagalba skatinamas rizikos grupių jaunimo užimtumas ir įtraukimas į darbo rinką. Šis projektas leido sukurti ir išbandyti unikalią jaunimo įtraukimo į darbo rinką metodiką, tad sėkmingai gali būti įtraukta į 2013 metų narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos priemonių planus.

Yra ir kitokių pavyzdžių. Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro įgyvendintas projektas „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“, kurios metu parengta metodika liko gulėti stalčiuje, nors jos pagrindinis tikslas buvo padidinti socialinės rizikos šeimų integraciją į darbo rinką, užkirsti jaunesnių šeimų narių priklausomo elgesio formavimąsi, panaudojant psichologinį, socialinį konsultavimą ir profesinį mokymą bei padidinti socialinių darbuotojų kompetenciją dirbant su socialinės rizikos šeimomis.

Nors Lietuvoje yra daug puikiai parengtų metodikų, tačiau jos nėra adaptuotos Lietuvos populiacijai, nėra registruotos neformaliojo švietimo programų registre, nes registras buvo panaikintas.

Labai svarbu jau dabar sudaryti darbo grupę ir peržiūrėti visas respublikoje sukurtas metodikas, jas įvertinti, atnaujinti, adaptuoti Lietuvos situacijai. Turi vėl pradėti Lietuvoje veikti neformaliojo švietimo programų registras. Būtina sukurti kompiuterinę asmenybės bruožų testavimo sistemą, pradėti teikti socialinės reabilitacijos paslaugas. Tokios paslaugos sudaro galimybę asmenims, siekiantiems suformuoti arba atkurti jų socialinius ir savarankiško gyvenimo įgūdžius, padėti įsigyti išsilavinimą, užtikrinti galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime bei darbo rinkoje. Socialinės reabilitacijos paslaugas Darbo biržos turėtų „pirkti“ ar patikėti vykdyti nevyriausybinėms organizacijoms, turinčioms didelę patirtį šioje srityje.

Tačiau kad ir kokias tobulas metodikas išrastumėm, išmintingus įstatymus priimtumėm, jiems efektyviai veikti būtinas ir visuomenės ryžtas apsaugoti nuo pirmo žingsnio priklausomybės link vaikus, paauglius. Niekas nenuneigs, jog visuomenės reakcija šiandien yra vienas stipriausių žmonių elgesio veiksnys.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė,

Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė